Palangos viešoji biblioteka parengė ir išleido jau trečiąjį metraščio „Palangos langai“ numerį. Šiemet kurortas mini 770-ąjį gimtadienį, tad leidinys skirtas šiai sukakčiai paminėti. Metraštis – Palangos miesto etninės kultūros plėtros programos priemonė.
Nematerialaus krašto kultūros paveldo skyriuje publikuojama palangiškės kraštotyrininkės Emilijos Adiklienės rankraštyje „Buvusio Kontininkų kaimo istorija“ surinkta medžiaga apie kaimo sodybas, ten gyvenusius ir dirbusius žmones, jų verslus, amatus, socialinę padėtį, buitį. Palangos urbanizacija lyg pajūrio vėjas nušlavė kaimą nuo žemės paviršiaus. Čia iškilo daugiaaukščiai pastatai, pritaikyti atvykstančių poilsiautojų sveikatinimui.
Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus jauniausios sesers grafaitės Elenos Klotildos Tiškevičiūtės-Ostrovskos atsiminimai nukelia skaitytoją į XIX a. pabaigą – XX a. pradžią. Didesnė atsiminimų dalis – vaiko pasakojimas apie nerūpestingą gyvenimą Kretingoje, vasarojimą mylimoje Palangoje.
Venckų giminės istoriją pasakoja du autoriai. Mūsų amžininko Gyčio Venckaus atsiminimai – apie gyvenimą Šventojoje ir Palangoje sovietiniais metais, sunkią vaikystę, žvejybą, mokyklą ir mokytojus. JAV gyvenęs Algirdas Venckus prisimena, kaip jie su broliu Robertu Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, artinantis sovietų armijai, iš Šventosios kuteriu Baltijos jūra pabėgo į Švediją.
Pirmą kartą „Palangos languose“ publikuojami eilėraščiai. Garbaus amžaus autorė juos rašė žemaičių tarme – apie Palangą, kurios jau nebėra. Nėra ir pačios autorės Jūratės Klovienės – Palangoje gimusios, čia užaugusios, praleidusios romantišką jaunystę.
Palangos miesto garbės piliečio Mikelio Balčiaus straipsnyje „Keliai į Šventosios uostą“ nagrinėjama tarpukario Šventosios infrastruktūra – automobilių keliai ir geležinkelis į statomą Šventosios uostą.
Prof. habil. dr. Vlado Žulkaus straipsnyje apžvelgiamas povandeninis paveldas – Baltijos jūroje ties Palanga nuskendusių laivų istorijos, būklė, apsauga.
Izraelyje gyvenantis Baruchas Gutmanas artimai susijęs su Palanga – čia gimė ir gyveno jo tėvai, seneliai. Autorius pasakoja savo giminės istoriją, paliečia ir skaudžią temą – žydų sunaikinimą Palangoje.
Trečiasis metraščio numeris gausiai iliustruotas nuotraukomis. Leidinio sudarytojai – Aura Banevičienė, Kęstutis Rudys, Bronislava Spevakovienė.
Į pristatymą susirinko bendruomenės nariai, kuriems svarbi miesto istorija, etnokultūra. Metraštį pristatė Palangos viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys, kalbėjo prof. habil. dr. Vladas Žulkus, Mikelis Balčius.
Pranešimą parengė:
Bronislava Spevakovienė,
Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos
vyriausioji bibliotekininkė kraštotyros darbui
