Biblioteka organizuoja ir koordinuoja tiek bibliotekos, tiek ir Klaipėdos regiono (Klaipėdos ir Tauragės apskričių) viešųjų bibliotekų tiriamąjį darbą, vykdo veiklos stebėseną ir analizę.
Klaipėdos regione vykdyti tyrimai
2021 m. vykdytas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos (toliau – KLAVB, bibliotekos) informacijos išteklių fondo organizavimo tyrimas apima du etapus: 1) fondo ir jo naudojimo analizė 2015–2020 m. laikotarpiu (vasario–balandžio mėn.); 2) fondo vertinimas vartotojų požiūriu (birželio–liepos mėn.).
Tyrimo tikslas – išanalizuoti Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos informacijos išteklių fondą, jo naudojimą ir atitikimą vartotojų poreikiams.
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti vaikus ir jaunuolius dominančias temas, skaitymo, kompiuterinių žaidimų patirtis ir socialinių santykių problematikos laukus, kuriuose jiems kyla bendravimo, savęs pažinimo, emocinių ar kitų iššūkių.
Tikslinė tyrimo grupė: 10–15 metų (5–8 klasės) vaikai ir jaunimas, gyvenantys Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionų savivaldybių miestuose ar miesteliuose ir kaimiškose vietovėse.
Tyrimą atliko ir ataskaitą parengė:
Ieva Dryžaitė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos, Strateginės plėtros ir inovacijų centro vyresn. metodininkė.
Milda Daugintienė, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos, Regiono bibliotekų ir kultūros vadybos skyriaus vyresn. metodininkė.
Irmina Girnienė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vyr. metodininkė.
Bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyrius 2020 metais vykdė regiono viešųjų bibliotekų skaitmeninimo paslaugų poreikio bei pasitenkinimo jomis tyrimą. Tyrime dalyvavo 8 Klaipėdos regiono bibliotekos: Skuodo SVB, Klaipėdos raj. SVB, Tauragės SVB, Jurbarko SVB, Klaipėdos raj. SVB, Palangos SVB, Šilutės SVB, Kretingos SVB.
2019–2020 metais Kraštotyros ir skaitmeninimo teikiamas kultūros paveldo objektų skaitmeninimo paslaugas jų vartotojai įvertino teigiamai. Bendras vartotojų pasitenkinimas šiomis paslaugomis – 100 %.
Tyrimo tikslas - išsiaiškinti bibliotekų aplinkos pritaikymą bei ištirti papildomas priemones, kurios pagerintų bibliotekų paslaugas negalią turintiems asmenims.
Tyrimo rezultatai. Atlikto tyrimo rezultatai padėjo susipažinti su bibliotekų poreikiais ir požiūriu į negalią turinčius asmenis ir paskatino ateityje plėtoti bei vykdyti bendras veiklas ir projektus, organizuoti kvalifikacijos kėlimo renginius bibliotekininkams, taip užtikrinant kokybiškų paslaugų teikimą visiems bibliotekų vartotojams.
Tyrimą atliko. Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto studentai ir Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka.
Tyrimo tikslas – nustatyti pagrindinius Klaipėdos ir Tauragės apskrityse gyvenančių asmenų, kurie skaito knygas paimtas iš bibliotekų, skaitymo įpročius.
Tyrimo rezultatai. Tyrimo metu tiesioginio interviu metodu apklausta 117 rezpondentų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad bibliotekose registruotų skaitytojų skaičius neparodo tikslaus bibliotekos fondo naudotojų skaičiaus. Bibliotekų išduodamas knygas skaito ir neturintys skaitytojo bilieto vartotojai, kuriems knygas iš bibliotekos parneša skaityti artimieji. Didžioji dalis respondentų, negavę reikiamų knygų bibliotekoje, linkę laukti, kol jas gaus toje bibliotekoje. Skaitomiausia – grožinė literatūra: romanai, detektyvai, o antroje vietoje – psichologinės tematikos leidiniai. Tarp skaitančių užsienio kalba populiariausios – anglų kalba išleistos knygos.
Tyrimą atliko. KLAVB ir Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo fakulteto studentai.
Lietuvos kultūros politikos strategija „Kultūra 2030“ paskatino Lietuvos apskričių bibliotekas peržiūrėti ir įvertinti priskirtoje teritorijoje (LR Kultūros ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. VĮ-372) vykdomas veiklas bei parengti dešimties metų regioninės veiklos strategiją. Apskričių viešosios bibliotekos, siekdamos užtikrinti maksimaliai naudingą bendradarbiavimą su savivaldybių viešosiomis ir mokyklų bibliotekomis, nusprendė šalies mastu atlikti priskirtos teritorijos bibliotekų veiklos, poreikių bei bendradarbiavimo galimybių tyrimą.
KLAVB atliko tyrimą, kurį sudarė dvi apklausos: „Klaipėdos regiono viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo stiprinimas“ ir „Klaipėdos regiono mokyklų bibliotekų bendradarbiavimo stiprinimas“.
Apklausos „Klaipėdos regiono viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo stiprinimas“ tikslas – išsiaiškinti Klaipėdos regiono viešųjų bibliotekų poreikius, esamą situaciją bei bendradarbiavimo galimybes su KLAVB kompetencijų ugdymo, projektinės veiklos vykdymo, žinių bei gerosios patirties dalijimosi, skaitmeninimo, renginių organizavimo, komunikacijos vystymo ir kitose bibliotekų veiklos srityse bei pasinaudoti gautais rezultatais rengiant regioninį viešųjų bibliotekų plėtros modelį.
Apklausos „Klaipėdos regiono mokyklų bibliotekų bendradarbiavimo stiprinimas“ tikslas – išsiaiškinti mokyklų bibliotekų specialistų kompetencijų kėlimo poreikius, KLAVB bei mokyklų bibliotekų partnerystės galimybes ir problemas, su kuriomis susiduria mokyklų bibliotekos.
Tyrimas atskleidė, kiek Lietuvos bibliotekininkų etikos kodeksas naudojamas praktiškai, kurioje bibliotekų veiklos srityje dažniausiai bibliotekų darbuotojai susiduria su etinėmis dilemomis, kuo vadovaujasi Lietuvos bibliotekininkai darydami etinius sprendimus. Gauti tyrimo rezultatai, palyginti su 2011 m. atlikto tokio paties tyrimo duomenimis, parodė pokyčius bibliotekininkų profesinės etikos srityje.
Tyrimo tikslas – nustatyti duomenų bazių naudojimo tikslus ir nesinaudojimo jomis priežastis, išsiaiškinti problemas, su kuriomis susiduria DB naudotojai KLAVB ir Klaipėdos regiono viešosiose bibliotekose.
Tyrimo rezultatai. Apklausos metu paaiškėjo, jog daugeliui respondentų trūksta informacijos apie prenumeruojamas duomenų bazes ir jų panaudojimo galimybes. Taip pat nustatyta, kad duomenų bazėmis naudojasi ne tik studentai, bet ir dirbantys vidutinio amžiaus asmenys. Jie naudojasi prenumeruojamoms duomenų bazėmis savišvietai ir profesinės kvalifikacijos kėlimui.
Tyrimo rezultatai. 2017 metai Klaipėdos mieste buvo išskirtiniai kultūrinių renginių atžvilgiu. Apie kultūrinius–edukacinius renginius buvo kalbama daug dažniau nei įprastai. Tai turėjo įtakos ir žmonių su negalia dalyvavimui. Pastaraisiais metais jie buvo linkę dažniau dalyvauti renginiuose nei įprastai. Pagrindinė priežastis, pasak respondentų, tai didesnė nemokamų renginių pasiūla. Kitas svarbus faktorius buvo tas, kad regniniai buvo labiau reklamuojami viešojoje erdvėje.
Reikia pažymėti, kad nors negalią turintys asmenys nori tokių pačių renginių kaip ir kiti renginių dalyviai ir jų apsisprendimo nedalyvauti viename ar kitame renginyje priežastys panašios, visgi skirtingas negalias turinčių asmenų interesai truputį skiriasi. Pavyzdžiui, edukaciniai renginiai populiariausi tarp protinę negalią turinčių asmenų, populiariosios muzikos koncertai – tarp regos negalią turinčių respondentų, o tarp judėjimo negalią turinčių asmenų populiariausias yra kinas.
Panašios nuomonės atsiskleidė ir apklausus organizacijų/įstaigų, vienijančių ar teikiančių paslaugas negalią turintiems asmenims, darbuotojus. Buvo pabrėžiama, kad negalią turintis asmuo nori to paties, ko ir bet kuris kitas Klaipėdos gyventojas. Jie nenori specialiai jiems organizuotų renginių. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad kai kurie renginiai turi būti pritaikyti negalią turintiems asmenims.
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka analizavo Klaipėdos ir Tauragės apskričių viešųjų bibliotekų jaunimo (14–29 metų žmonių) poreikius. Pirmą kartą tyrimas šia tema buvo atliktas 2013 metais.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokiomis bibliotekos teikiamomis paslaugomis jaunimas daugiausia naudojasi bei kokių papildomų paslaugų jie pageidautų dabar. Be to, buvo norima sužinoti, kaip per keturis metus pasikeitė jaunimo poreikiai bibliotekoje.
