Kovo 29 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Katyčių filiale pristatyta knyga „Virš mano galvos – žvaigždė šiaurinė“. 2021 m. ją savo lėšomis išleido Algerdas Mečinskas, 100-mečio proga pagerbdamas savo tėvą – mokytoją, poetą, dailininką, fotografą, politinį kalinį ir tremtinį Juozą Mečinską. Šis jaunas mokytojas 1946 m. mokytojavo Katyčių vidurinėje mokykloje. Katyčiuose suimtas ir ištremtas ilgiems metams.
„Tėvelis nemėgo pasakoti apie savo randus ir jam tekusius išgyvenimus. Geriausiu atveju pajuokaudavo: ištremdama į Sibirą „Sovietų Sąjunga keliolikai metų apsaugojo nuo vyno ir moterų“. Po jo mirties bute radau dėžutę, kurioje gražiai, tvarkingai perrišti gulėjo iš Sibiro slapta parsivežti rankraščiai, parašyti straipsniai ir pan. Visa tai panaudojau rengdamas knygą „Virš mano galvos – žvaigždė šiaurinė“, – pasakojo A. Mečinskas.
Leidinyje nuotraukomis, laiškais, rankraščiais, atsiminimais atskleidžiama visus lietuvių tremčių, kančių kelius perėjusi, tačiau nepalūžusi asmenybė ir jos gyvenimu, nuoširdumu pulsuojanti kūryba. Atsiminimai, fotografiškai tikslūs, atskleidžia sukrečiančias detales, perteikia „tautos gynėjų“ nužmogėjimą. Stebina, kad tokiomis žiauriomis, protu nesuvokiamomis sąlygomis išsaugotas tyras žmogiškumas: širdyje nebuvo keršto, neapykantos skriaudėjams… Ar galima pykti ant labiau nelaimingo žmogaus nei pats… Ši krikščioniško atlaidumo nuostata – pastangos išsaugoti žmoniškumą ir pakilti aukščiau už savo skriaudėjus – tapo jo ypatingu bruožu. Šiaurės sniegynuose gyventa svajonėmis apie tėvynę, puoselėtas tautinis orumas, santūrumas, brangintas lietuviškas žodis, papročiai ir liaudies dainos, skleidėsi kūryba. Savo išgyvenimus, tėvynės ilgesį išliedavo eilėraščių posmuose, pasirašydamas slapyvardžiu, arba visai nepasirašydavo, kad nebūtų susektas.
1955 m. J. Mečinską išleido „į laisvę”, bet 1956 m. grįžęs į Lietuvą suprato, kad jo niekas nelaukia. Nenorėdamas vėl būti ištremtas, pats atgal grįžo į Sibirą. Čia įsidarbino, laisvalaikiu piešė, fotografavo. Vedė buvusią mokinę Ženę (Eugeniją) iš Katyčių. Susilaukė sūnaus Algerdo. 1974 m. jis, būdamas 16 metų, baigęs Intoje vidurinę mokyklą, susiruošė važiuoti studijuoti į Lietuvą. Nors buvo persekiojamas kaip tremtinio sūnus, bet baigė mokslus, apsigyveno Kaune.
J.Mečinskas į gimtąją Lietuvą grįžo tik 1978 m. Lankėsi vietose, kur gimė, užaugo, mokytojavo. Įsitraukė į Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklą, bendradarbiavo su žurnalo „Tremtinys” redakcija. Žurnale publikavo straipsnius, apsakymus, nuotraukas. Rengė savo dailės darbų parodas.
Gausiai į renginį, skirtą Tremtinių ir politinių kalinių metams paminėti, susirinkę lankytojai sužinojo iki šiol nežinomų istorinių faktų, susijusių su Katyčių mokyklos, miestelio istorija. Knyga „Virš mano galvos – žvaigždė šiaurinė” – tai dar vienas užpildytas Katyčių istorijos puslapis.
Renginį dainomis paįvairino Šilutės „Bočių” mišrus vokalinis ansamblis (vad. Kostas Buikys).
Marina Lodusoava,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Katyčių filialo vyr. bibliotekininkė
