Birželio 6 dieną, XXIII-ojo Žemaitijos bibliotekininkų sąskrydžio metu, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė dr. Laura Juchnevič ir direktoriaus pavaduotoja Kristina Kundrotienė pasveikino Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Vaikų aptarnavimo skyriaus vyriausiąją bibliotekininkę Kristiną Kelmelienę pelnius „Jonvabalio“ nominaciją.
Nominacija „Jonvabalis“ skirta už puikius profesinio darbo rezultatus – aktyviai įgyvendinamas inovatyvias paslaugas neformalaus vaikų ir jaunimo švietimo srityse, vietos bendruomenių būrimą ir bendruomeniškumo puoselėjimą, skaitymo skatinimo iniciatyvų ir bibliotekos paslaugų prieinamumo programų įgyvendinimą bibliotekoje.
Nominacija „Jonvabalis“ teikiama nuo 2012 metų kaip padėka geriausiam Klaipėdos regiono bibliotekininkui už praėjusių metų pasiekimus. Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešajai bibliotekai ši nominacija skirta jau antrą kartą. Pirmą kartą „Jonvabalio“ nominacija buvo įteikta 2013 metais.
Apie apdovanojimo reikšmę ir ateities planus savo mintimis sutiko pasidalinti laureatė Kristina Kelmelienė.
„Jonvabalio“ nominacijai Jus rekomendavo ne tik kolegos, bet ir suburta bendruomenė. Kokie jausmai aplankė sužinojus, kad yra toks didelis palaikymas ir šiais metais tapote „Jonvabalio“ nominacijos laureate? Ką jums reiškia šis apdovanojimas?
Kai sužinojau, jog esu viena iš kandidačių tapti „Jonvabalis“ nominacijos laureate, jaučiausi pagerbta tokiu kolegų sprendimu. Esu dėkinga likimui už dovaną dirbti darbą, kurį be galo mėgstu, kuris teikia prasmę mano gyvenimui – tai daro mane laimingą. Džiaugiuosi, jog dirbdama savo darbą aš turiu galimybę susipažinti, bendrauti, kurti šiltus ryšius ne tik su vaikais, bet ir su mokytojais, tėveliais. Buvau priblokšta jų palaikymo, užsidegimo, noro bei iniciatyvos parašyti rekomendacijas/atsiliepimus apie mane. Giliai sujaudino jų žodžiai, nuomonė ir linkėjimai, skirti man. Visada jaučiausi mylima ir vertinama savo auditorijos, tačiau nesitikėjau, kad toks stiprus bus atgalinis ryšys. Šis apdovanojimas suteikia pasitikėjimo savimi, dar labiau motyvuoja stengtis, mokytis, tobulėti, kurti ir kažką gero duoti tiems, kuriuos aš sutinku savo kelyje.
Kaip ir kodėl kilo idėja kurti autorines programas, dėl kurių gavote apdovanojimą „Jonvabalis“ (pokalbių valandėlės „Apie niekalus ir rimtas problemas“ (skirta paaugliams); interaktyvių pamokų paketas: „Keliaujam į pajūrį“, „Aplink pasaulį laiko mašina“ ir kt.; psichologinė edukacija „Prisijaukink meną“; skaitymo skatinimo iniciatyva „Kalėdos su knyga“; rajoninės tarpmokyklinės žaidynės „Super klasė“)?
Idėja burti paauglių grupę „Apie niekalus ir rimtas problemas“ kilo tuomet, kai pastebėjau, jog pavienės mergaitės dažnai ateina pas mane pabūti, pasikalbėti, pasipasakoti apie savo reikalus. Skirti daug laiko kiekvienai asmeniškai galimybės neturėjau, todėl nusprendžiau suburti bendramintes, kurios kartą per savaitę, joms patogiu metu, ateitų pabendrauti, pasidalinti savo išgyvenimais, patirtimi ir taip atsipalaiduotų po sunkios savaitės. Svarbiausios sąlygos, kurios buvo iškeltos buriant grupę ؘ– pasitikėjimas ir konfidencialumas. Pasijutusios saugios šioje aplinkoje, merginos drąsiai dalinasi savais džiaugsmais ir rūpesčiais.
Interaktyvias pamokas kurti paskatino noras vaikus „ištraukti“ iš mokyklos ribų, suteikti jiems galimybę pakeisti aplinką ir dalykus, kurių jie mokosi iš vadovėlių, pasiūlyti išmokti kitaip, jiems smagesne, labiau priimtina žaidimo forma. Pamačiusi, kaip noriai vaikai įsitraukia į mano pasiūlytą mokymosi procesą, kaip reflektuodami jie suvokia gautas žinias, nusprendžiau kurti daugiau pamokų pagal jiems mokyklose numatytas programas. Visos pamokos kuriamos remiantis metodine literatūra ir kvalifikacijos kėlimo kursuose gautais pasiūlymais, informacija.
Su kokiais iššūkiais susiduriate kasdieniame darbe bei realizuojant savo sumanymus, projektus, iniciatyvas?
Vienintelis iššūkis, su kuriuo susiduriu savo kasdieniame darbe – tai laiko stoka. Galvoje knibždančioms idėjoms, sumanymams įgyvendinti neužtenka nei darbo valandų, nei, kartais, fizinių jėgų. Turiu didžiulį norą pasiūlyti kuo daugiau įdomių dalykų bibliotekos lankytojams, kad knygos namai jiems asocijuotųsi ne tik su knygos pasiskolinimu, bet ir
laisvalaikio praleidimo vieta, gerais įspūdžiais ir emocijomis. Noriu, kad kelią į biblioteką rastų ne tik vaikai, bet ir jaunimas, suaugusieji ir buvimas čia jiems taptų laisvalaikio praleidimo būdu. Realizuojant sumanymus remiuosi literatūra. Jos yra tokios įvairios, patrauklios, kad idėjos kyla vien vartant knygos puslapius. Stengiuosi vaikams parodyti, kad knygą vartyti ir skaityti yra be galo įdomu, nes joje slypi neišsemiami lobiai!
Kas jus skatina aktyviai dalyvauti savo bibliotekos organizuojamose veiklose?
Ryšys ir geras santykis su bibliotekos bendruomene skatina dalyvauti organizuojamose veiklose. Noras užmegzti ryšius, išmokti kažką naujo, pamatyti, dalyvauti verčia judėti pirmyn, nestovėti vietoje. Esu visapusiškai linkusi į progresą.
Ar pagalvojate apie naujas iniciatyvas? Jei taip, kokių bibliotekos bendruomenė gali tikėtis netolimoje ateityje?
Turiu keletą sumanymų netolimai ateičiai. Vienas iš prioritetų, kad biblioteka išeitų į viešumą ir, skleisdama gerąją patirtį bei emocijas, parodytų visuomenei kelią pas mus. Taip pat interaktyvių pamokų kūrimas, jų tobulinimas siekiant parodyti, kad mokytis gali būti smagu! Juk yra tiek daug temų, kurias būtų galima pasiūlyti vaikams.
Ko palinkėtumėte kolegoms, siekiant įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus darbe?
Kolegoms pirmiausia linkiu atrasti tikslą, kuris būtų mielas širdžiai. Tuomet ir jėgų, ir noro jį pasiekti bus kur kas daugiau. Svarbiausia yra tikėti tuo, ką darai, niekada nenuleisti rankų.
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos informacija
