Pradžia

Frankfurto knygų mugė

Atnaujinta: 2023-12-29
Pradžia

Projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ dėka penki Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos specialistai turėjo galimybę dalyvauti darbo stebėjimo vizite Frankfurte (Vokietija). Spalio 18-22 dienomis vyko  Frankfurto knygų mugė, sulaukusi 105 000 specialistų, 110 000 visuomenės narių, 4000 parodos dalyvių, iš 95 valstybių, 7000 žiniasklaidos atstovų ir organizavusi 2600 renginių.  Bibliotekos darbuotojai lankėsi leidėjų stenduose ir mugės renginiuose, dalyvavo susitikimuose su skirtingų sričių ekspertais, leidėjais ir kūrėjais. Susipažino su leidybos ir kultūros aktualijomis – dirbtinio intelekto įtaka kūrybai, tekstų vertimo ir leidybos procesuose, lyčių lygybės užtikrinimo svarba, Liublianos skaitymo manifestu, aukštesniojo lygio skaitymo skatinimo iniciatyvomis, žodžio laisvės ir demokratijos stiprinimo svarba šiandieninėje visuomenėje. Stebėtas ir analizuotas knygų mugės bei jos renginių organizavimas, vizualiniai sprendimai, patalpų apipavidalinimas, reklama, viešinimas, leidėjų produkcijos pasiūla, eksponavimas, bendradarbiavimo galimybės. Šiame straipsnyje pristatoma Frankfurto knygų mugės istorija, vieta, tradicijos ir aktualijos. 

Istorija 

Kiekvienais metais spalio mėn. vykstanti didžiausia pasaulyje (pagal dalyvių skaičių) Tarptautinė Frankfurto knygų mugė šiais metais pasitiko dalyvius 75 kartą. 75 metus „Frankfurter Buchmesse“ tarnauja kaip leidybos pramonės atstovų meka: tai reiškia, kad 75 kartus buvo reklamuojamos puikios istorijos, 75 kartus užtikrinti vertingi susitikimai, 75 kartus organizuojami socialinių ir politinių aktualijų pristatymai bei diskusijos, 75 kartus stiprinti žiniasklaidos ir kultūros žvaigždžių ryšiai. Šių metų knygų mugės šūkis – „Ir istorija tęsiasi“. 

Frankfurto knygų mugės užuomazgos datuojamos 1473 metais. Mugės atsiradimas ir plėtra siejami su J. Gutenbergo išrastu knygų spausdinimo būdu, jo spaustuvė buvo Mainze, netoli Frankfurto prie Maino. Iš pradžių mugė vykdavo 2 kartus per metus – pavasarį ir rudenį. XVIII a. mugė patyrė išbandymus – ją nukonkuravo Leipcigo knygų mugė ir jos reikšmė ėmė menkti. Ji atkurta 1949 m., o nuo 1950 m. tapo tarptautine. Tai, kas prasidėjo 1949 m. su maždaug 200 leidėjų Frankfurto šv. Pauliaus bažnyčioje, tapo svarbiausia pasaulyje turinio ir idėjų platforma knygų pramonėje. Pirmąjį Knygų mugės komitetą sudarė: Alfredas Grade'as, Walteris Gericke'as, Gottfriedas Löbemannas, dr. Heinzas Bergmannas ir dr. Kurtas Georgas Schaueris.  
Pažvelgus į archyvus. Leidėjas Willy Droemeris (kairėje) kartu su bokso legenda Muhammadu Ali. Frankfurto mugėje Ali biografijos pristatyme 1975 m. Bild © picture-alliancedpa (

Šiandien „Frankfurter Buchmesse“ istorija yra dalis Frankfurto istorijos, Vokietijos demokratijos istorijos, tarptautinės žiniasklaidos bei knygų pramonės istorijos dalis. Mugė skirta daugiausia specialistams: leidėjams, prekybininkams, iliustratoriams, spaustuvininkams, autoriams, vertėjams bei bibliotekininkams. Lankytojai į mugę leidžiami paskutines dvi dienas, bet knygomis neprekiaujama, nebent išimtinais atvejais.  

Mugėje ruošiamasi naujų knygų leidybai, aptariamos leidybos teisės, licencijų mokesčiai, teikiami įvairūs apdovanojimai ir pan. – Frankfurto knygų mugė yra laikoma viena iš svarbiausių pasaulyje. 

Vietos ir pastatai 

Messe Frankfurt“ yra didžiausias pasaulyje mugių, kongresų ir renginių organizatorius, turintis savo teritoriją. Šį centrą sudaro 400 000 kvadratinių metrų salių plotai, 60 000 kvadratinių metrų lauko zonų ir daugiau nei 100 kongresų ir konferencijų salių. Frankfurto parodų aikštynas yra „miestas mieste“: 26 restoranai, iki 77 barų, kavinių ir maisto kioskų, trys pirmosios pagalbos stotelės, daugiau nei 1000 „WiFi“ prieigos taškų ir 24 valandas per parą veikiantis saugos centras.  

Šį kompleksą sudaro 12 pastatų, iš jų 4 išskirtiniai:  

  • Kongresų centras. Didžiausias, modernus, atviras, šviesus, praktiškai futuristinis, 2020 m. atnaujintas kongresų centras. Pastatas gali priimti iki 3400 svečių. 
    Kongresų centras. ©Frankfurter BuchmesseKongresų centro salė. ©Frankfurter Buchmesse

  • Forumas. Įspūdingas, pasižymintis atvirumu ir skaidrumu pastatas, su įstiklintais fasadais ir nuostabiu vaizdu. „Forum Messe Frankfurt“ turi dvi dideles sales, kuriose telpa po 2000 žmonių. Viršutiniame aukšte nėra kolonų ir gausu natūralios šviesos. Prekybos mugės salę galima pasiekti per miesto įėjimą, kuris yra tiesiogiai sujungtas su metro traukinių stotimi. 
    Forum pastatas. Foto: Sebastian Reimold

  • Festhalle. Paskutinio Vokietijos imperatoriaus pastatytas įspūdingų proporcijų su kupolo konstrukcija pastatas, jau daugiau nei 100 metų spinduliuoja nesenstančia elegancija. Prabangi erdvė su archajiškais elementais. Gali priimti iki 15 000 žmonių.
     Festhalle. ©Frankfurter Buchmesse

  • Kap Europa.  Centras yra pirmasis pasaulyje konferencijų pastatas, kuriam Vokietijos tvarių statybų taryba suteikė platininį sertifikatą už ekologišką koncepciją. Šis tvariai suprojektuotas konferencijų centras gali priimti iki 2400 svečių.
    Kap Europa pastatas. ©Frankfurter Buchmesse

    Vienas iš naujausių šio komplekso statinių yra Frankfurto paviljonas Agora, tituluojamas architektonikos brangakmeniu, pastatytas 2018 m. ir tapo nauju Frankfurto knygų mugės orientyru. Paviljonas yra 480 m² ploto, šešių su puse metro aukščio, su savaime laikančia medine konstrukcija, padengta permatoma membrana ir turi 300 sėdimų vietų. „Schneider+schumacher“ suplanuotas ir įgyvendintas pastatas yra ikoniškas renginių, kuriuose dalyvauja autoriai ir tarptautiniai literatūros ekspertai, pastatas. „Knygos tik atidžiau pažiūrėjus atskleidžia savo vidinę prigimtį. Ir tada, idealiu atveju, jos užburia tiesiogiai jus... Kokonas, kuris atsiveria viduje ir įtraukia į atmosferinę erdvę,  multimedijos pristatymus. Tai kviečianti erdvė mugės centre susiburti aplink knygas“ – būtent tokią koncepciją turėjo paviljono kūrėjai.  

Agora paviljonas. ©Norbert Miguletz, Jörg Hempel, Kirsten Bucher
Pastaraisiais metais mugės plotas yra daugiau kaip 160 000 m². Mugė vyksta visą savaitę, organizuojama apie 4000 renginių. Į mugę atvyksta apie 8000 dalyvių iš daugiau nei 100 šalių, apsilanko daugiau nei 300 000 žmonių. 

Mugės garbės svečias 

Nuo 1976 m.  Frankfurto knygų mugė pristato šalį — garbės svečią. Ta proga organizuojama speciali literatūrinė programa (skaitymai, menų parodos, viešos diskusijos, teatro spektakliai, radijo ir TV programos). Šaliai, išrinktai garbės svečiu, suteikiama atskira parodų salė (paviljonas). 2002 m. Lietuva buvo išrinkta garbės svečiu. Baigiamajame mugės renginyje skelbiamas ateinančių metų garbės svečias, 2024 m. išrinkta ir pakviesta Italija. 
Svečio teisių perdavimo ceremonija. ©Frankfurter Buchmesse

2023 metų Frankfurto knygų mugės garbės viešnia Slovėnija savo literatūros pristatymui pasirinko „žodžių korio“ koncepciją. Slovėnija yra maža šalis Europos įvairovės centre. Šalies teritorija sudaryta iš trijų pagrindinių ekosistemų – Panonijos lygumos, Alpių ir Viduržemio jūros, todėl pagal augalų ir gyvūnų rūšių skaičių kvadratiniame kilometre, tai sukuria vieną geriausių biologinių įvairovių Europoje. Bitės vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį išsaugant šią ypatingą įvairovę: be jų apdulkinimo mūsų spalvingas pasaulis pavirstų tik niūriu pelkynu. Slovėnijos bitininkystė yra įtraukta į UNESCO reprezentatyvųjį nematerialiojo žmonijos kultūros paveldo sąrašą. Bičių, kaip draugų ir mokytojų, supratimas slypi giliose Slovėnijos tradicijose. 
Slovėnija - mugės garbės svečias: mugės svečiai, filosofas Slavojus Žižekas, Slovėnijos pristatymas ir paviljono renginių salė. ©Frankfurter Buchmesse

Tradiciškai Slovėnijos intelektualai ir rašytojai buvo daugiakalbiai dėl nedidelio slovėniškai kalbančių žmonių skaičiaus, jų buvimo daugelio kultūrų kryžkelėje, taigi daugelis jų savo kūrinius parašė bent viena užsienio kalba. Iš čia kyla slovėnų susižavėjimas žodžių koriais: kaip bitės – proporcingai savo dydžiui – leidžiasi toli į pasaulį, kad grįžtų namo su tik lašeliu nektaro ir žiedadulkių, kaip ir kultūrinė, meninė bei intelektualinė įtaka į slovėnų kalbą ir slovėnų kultūrą pateko per daugybę vertimų atkeliavusių iš kitur į Slovėniją. Slovėnų kalba rašantys autoriai, remdamiesi šiomis įtakomis, suformavo daugialypį, bet nepriklausomą, dinamišką ir originalų pasaulį. To rezultatas – kultūra, kuri atspindi Europos įvairovę, kartu išlieka nepriklausoma ir originali; tai nepriklausoma ląstelė, kuri pripažįsta faktą, kad už savo egzistavimą ir vystymąsi yra skolinga ryšiams su žmonijos koriais. 

Keletas faktų apie knygas Slovėnijoje: 

  • Slovėnijoje yra apie 2,1 milijono gyventojų, per metus šalyje išleidžiama apie 6000 naujų knygų; 
  • Knygų leidyba užsiima apie 1 400 leidėjų; 
  • Bibliotekos kasmet išduodama apie 23 mln. knygų; 
  • Slovėnijoje vidutinė knygos kaina yra 21 euras; 
  • Slovėnijoje yra 150 knygynų ir išleista apie 3000 elektroninių knygų slovėnų kalba. 

Leidėjų asociacija (IPA) Ženevoje pastebėjo, kad Slovėnija yra antra pagal dydį pasaulyje pagal milijonui gyventojų išleidžiamų knygų skaičių  (6000 knygų slovėnų kalba per metus).  

Į Frankfurto knygų mugę atvyko daugiau nei 70 kūrėjų, buvo skirtas ypatingas dėmesys Slovėnijos poezijai, atveriant ją platesnei, tarptautinei skaitytojų auditorijai. Didelio žiniasklaidos susidomėjimo sulaukė renginys „Futbolas ir literatūra“, kuriame dalyvavo UEFA prezidentas Aleksandras Čeferinas ir Frankfurto knygų mugės vadovas Juergenas Boosas. 

Slovėnijos stende pristatyti autoriai: Zoran Smiljanić, Suzana Tratnik, Jela Krečič, Ida Mlakar Črnič, Maruša Krese, Jure Jakob, Boris Pahor, Gabriela Babnik Ouattara, Florjan Lipuš, Gaja Kos. 

Liublianos manifestas 

Renginyje  „Kodėl vis dar skaitome knygas? Liublianos manifestas“ Slovėnija išplatino manifestą ir pakvietė pripažinti dėmesingo skaitymo svarbą skaitmeninėje eroje. Atkreipiamas dėmesys, kad skaitmeniniame pasaulyje pasikeitė daugelio iš mūsų skaitymo įpročiai: norime skaityti greičiau, daugiau, dažnai neįsigilindami į turinį. Tačiau skaitydami didelės apimties kūrinius, ugdome dėmesį ir kantrybę, plečiame žodyną. Manifeste teigiama, kad didesnės apimties tekstai, pavyzdžiui, knygos, gerina mūsų dėmesingo skaitymo įgūdžius, o aukštesnės kokybės skaitymas stiprina kritinį mąstymą, kognityvinę empatiją ir socialinius įgūdžius, kurie yra labai svarbūs demokratinės visuomenės piliečiams. Slovėnai atvirai pakvietė treniruoti smegenis, gerinant savo skaitymo kokybę. Demokratija ir populizmas, melagingos naujienos ir aukštesnis skaitymo raštingumas buvo viena svarbiausių šios mugės temų. Dėmesingas skaitymas yra ypač svarbus analitiniam ir kritiniam mąstymui. Jis būtinas kovai su sąmokslo teorijomis ir dezinformacija, tad, neišsiugdę šio įpročio, esame labiau pažeidžiami.  

Pristatymo renginyje buvo minėta, kad nors skaitmeninės technologijos suteikia daug galimybių naujoms skaitymo formoms, naujausi empiriniai tyrimai rodo, kad skaitmeninė aplinka daro neigiamą poveikį skaitymui, ypač ilgalaikiam skaitymui ir skaitymo supratimui. Žmonės negali suprasti sudėtingų mūsų laikų problemų, jei negali perskaityti sudėtingų knygų apie tai, kalbėjo programos vyriausiasis kuratorius ir vienas iš keturių manifesto autorių Miha Kovačas. Be kitų žanrų, programoje daug dėmesio buvo skiriama poezijai ir filosofijai, nes jos abi reikalauja aukštesnio lygio skaitymo. Pristatyme van der Weel pabrėžė dar vieną aspektą, kuris, jo manymu, pastaraisiais dešimtmečiais buvo pamirštas: „vystantis įvairioms medijoms, tokioms kaip radijas, televizija ir skaitmeninė žiniasklaida, knygos nebėra vien pramogos, jos siūlo kitokią pažinimo patirtį“. Anne Bergman, Europos leidėjų federacijos vadovė, perspėjo, kad beveik ketvirtadalis Europos gyventojų nemoka skaityti ilgų tekstų. Ji pabrėžė aukštesnio lygio skaitymo svarbą AI eroje ir būtinybę dar kartą patikrinti informaciją. Skaitantys jaunuoliai turi mažiau problemų mokykloje, ugdo kūrybiškumą ir empatiją, yra sveikesni ir labiau pasitikintys savimi bei geriau įveikia su nelygybe susijusias problemas, pažymėjo EURead koordinatorius Daanas Beeke'as. Ištrauka iš manifesto: „reikalingas lėto skaitymo procesas, reikalaujantis laiko įsigilinimui ir ilgų tekstų skaitymui, sąmoningam skaitymo proceso apmąstymui, taip pat pakartotiniam supratimo stebėjimui ir perskaitymui, taip pat kelių prasmės sluoksnių atradimui tekste – o tai gali būti tik atrandama pakartotinai skaitant ir apmąstant per ilgą laiką, leidžiantį neribotą supratimą plėtoti už akivaizdžių ribų“ (Lacy, 2014; Mikics, 2013; Miedema, 2009; Mohrhard, 2018; Walker, 2017; Schüller-Zwierlein, 2017b). 

Drauge su profesoriumi Miha Kovaču manifestą kūrė dar trys mokslininkai: Anne Mangen iš Stavangerio universiteto Norvegijoje, Andre Schüller-Zwierlein iš Vokietijos Regensburgo universiteto ir Adriaan van der Weel iš Olandijos Leideno universiteto. Tarp pasirašiusiųjų manifestą yra Kanados „Booker“ premijos laureatė Margaret Atwood, slovėnų filosofas Slavojus Žižekas ir Nobelio premijos laureatė rašytoja Olga Tokarczuk. Rengėjų grupė kviečia pasirašyti šį manifestą visus kas neabejingas šioms vertybėms. Vokietijos federalinės vyriausybės kultūros ir žiniasklaidos komisarė Klaudija Roth pažymėjo: „Šiame manifeste taip pat aprašomas knygynų ir bibliotekų vaidmuo, ir mes turime Europos Sąjungoje ką nors daryti, kad palaikytume šią iniciatyvą, kaip svarbų dalyką demokratinėms valstybėms“.  Liublianos manifestą planuojama pristatyti Europos parlamente ir apie jį turbūt dar kalbėsime ne vieną kartą. (Daugiau informacijos rasite apsilankę manifesto oficialiame puslapyje: https://readingmanifesto.org/).  

Metų temos ir įvykiai 

Frankfurto knygų mugė jau antrus metus stipriai veikiama pasaulio įvykių. Praėjusiais metais iš svarbiausio knygų renginio pasaulyje pašalinta Rusija, dėl šios šalies pradėto karo Ukrainoje, taip pat savo dalyvavimą atšaukė Iranas. Šiemet dėmesio centre – karas Izraelyje. 

Šių metų mugėje buvo nuspręsta neapdovanoti palestinietės rašytojos Adania Shibli, kuri turėjo būti apdovanota „LiBeraturpeis“ premija. Premija skiriama rašytojams iš Azijos, Lotynų Amerikos, Afrikos ir arabų šalių. Rašytojos knyga „Minor Detail“ komisijos įvertinta už tai, kad joje atskleidžiama, kaip kruvini konfliktai paveikia žmones, tačiau karo kontekste šis kūrinys buvo sukritikuotas dėl antisemitinių klišių. Kūrinyje remiamasi tikra istorija apie 1949 metus, apie Izraelio karių įvykdytą prievartą. Po komisijos sprendimo kilo protestų banga, į kurią įsitraukė ir 1000 rašytojų. Protestuotojai paskelbė atvirą laišką, kuriame mugės organizatoriai raginami sukurti erdvę „palestiniečių rašytojams, kurioje jie galėtų dalintis savo mintimis, jausmais, požiūriu į literatūrą šiais siaubingais, žiauriais laikais, o ne užčiaupti juos“. Po šio kreipimosi, PEN America paskelbė, kad literatūrinės organizacijos privalo išlaikyti pliuralizmą ir teisę laisvai skelbti mintis net ir konfliktų metu. 

Ukrainos stendas šių metų Frankfurto knygų mugėje, kaip ir praėjusiais metais, vėl vienas labiausiai lankomų, čia vyksta diskusijos, kurių metu analizuojamas Rusijos pradėtas karas, tai, ką patiria šios šalies gyventojai, kokios įmanomos ateities perspektyvos. 

Vienas pagrindinių, daugiausia dėmesio sulaukiančių Frankfurto knygų mugės renginių – „Literature Gala“, Jame dalyvauja didžiausios mugės žvaigždės, ir šiemet tarp jų garsus rašytojas Salmanas Rushdie. 

Taip pat buvo kalbama ar viešosiose bibliotekose yra pakankamai knygų? Diskutuojama apie JAV ir JK bibliotekų naudojimosi mažėjimą bei leidėjų ir bibliotekų ryšių stiprinimą. Ir vis dar vyksta diskusijos „Kas yra knyga?“, keliamas klausimas, ar įmanoma apibrėžti knygą ir ką šis apibrėžimas reiškia fiskalinei ir kultūrinei politikai.  

Armėnijos nacionalinė biblioteka aktualizavo literatūros ir tapatybės sąsajas, Latvijos rašytojai ir kultūros veikėjai kvietė kovoti už moterų teises literatūros vyriškajame pasaulyje.  

Mugėje dėmesys ir dirbtinio intelekto produkcijai, buvo diskutuojama apie transformaciją ir pokyčius knygų leidyboje, kaip dirbtinis intelektas pakeis rašymą. Apie tyrimus kaip žmoniją paveiks dirbtinis intelektas kalbėjo skaitymo tyrinėtojai: Naomi Baron, Miha Kovač ir Anne Mangen. 

Kalbėta ir apie klimato kaitos problemas, diskutuota apie jaunimo įgalinimą kuriant tvarią ir teisingą ateitį.  

Taikos premija 

Nuo 1950 skiriama Taikos premija – mugės pagrindinė literatūros premija. Šiais metais premija apdovanotas ukrainiečių romanistas, poetas, vertėjas ir muzikantas Serhiy Zhadan,  ceremonija vyko Šv. Pauliaus bažnyčioje Frankfurte prie Maino. Jis buvo pagerbtas už „išskirtinį meninį ir humanitarinį požiūrį“, kuriuo jis kreipiasi į žmones kare ir padeda jiems, rizikuodamas savo gyvybe. Poetišku ir radikaliu tonu Serhiy Zhadan atskleidžia, kaip Ukrainos žmonės nepaiso juos supančio smurto, jie siekia gyventi savarankišką gyvenimą, kurio tikslas yra taika ir laisvė. Netoli Luhansko gimęs Serhiy Zhadan gyvena Charkove ir buvo 2004 m. oranžinės revoliucijos Kijeve aktyvistas. 
Taikos premijos įteikimas Serhijui Žadanui (Ukraina). ©Frankfurter Buchmesse

Baigiamasis žodis 

Frankfurto knygų mugė kviečia ir bibliotekų specialistus, jiems sudaromos galimybės dalyvauti visomis mugės dienomis, taikoma nuolaida įsigyjant bilietą. Čia galima rasti pačią aktualiausią naujai išleistą literatūrą, susipažinti su pasaulio aktualijomis, susitikti su rašytojais, leidėjais, iliustratoriais ir vertėjais. Ši mugė rūpinasi ateitimi, skaitymo skatinimu, pristato naujausius tyrimus susijusius su žmonių skaitymo įpročiais, pokyčiais ir galimybėmis.  

 

Pranešimą parengė:
Daiva Nakrošienė,
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos
Kultūrinių programų vadovė

Į viršų