2022 m. sukanka 10 metų, kai buvo patvirtintas IFLA bibliotekininkų etikos kodeksas. Ši bibliotekininkystei svarbi sukaktis paskatino atsigręžti į bibliotekininko profesijos pagrindus, padiskutuoti profesinės etikos tema, aptarti bibliotekininkų etines vertybes, tačiau prieš tai norisi prisiminti profesinės etikos ištakas, apžvelgti kaip formavosi bibliotekininko profesinė etika.
Profesinės etikos misija ir tikslai. Profesinė etika atsirado labai seniai. Pirmieji etikos reikalavimai specialistų veiksmams aptinkami Senovės Egipto rankraštyje „Miesto viršininko ir vizirio Ptachetepo pamokymai“, kuris datuojamas III tūkst. m. pr. Kr. Jame, be kitų reikalavimų, nurodyta būtinybė sąžiningai ir kokybiškai atlikti pareigas, nes toks požiūris į darbą gali lemti būsimas aukštas pareigas ir turtą. (Vyšniauskienė D., 2008, 26 p.). Akivaizdu, kad laikui bėgant lūkesčiai profesinei etikai keitėsi. Dabar profesinė etika labiau tapatinama su profesijos prestižu, galbūt įstaigos įvaizdžiu, bet ne turtais.
Profesinė etika – tai taikomosios etikos šaka, tirianti ir norminanti dorinius profesinės veiklos santykius. Ji vadovaujasi bendrosios etikos teorija ir jos kategorijomis, kurios taikomos atsižvelgiant į profesinės veiklos specifiką (Žemaitis V., 2005, 265 p.). Etikos normos ir elgesio standartai nustatantys tam tikros profesijos atstovų tarpusavio santykius, taip pat apibrėžiantys santykius su aplinkiniais, šiuo atveju vartotojais, yra įforminami profesiniame etikos kodekse.
Etikos kodekso misija – tarpininkauti tarp visuomenės ir atskiros profesijos atstovų, nustatyti profesijos narių tarpusavio etiško bendravimo santykius, jis padeda užkirsti kelią neetiškam elgesiui. Profesinis etikos kodeksas turi aiškius tikslus: užkirsti kelią neetiškam darbuotojo elgesiui, nustatyti atsakomybės ribas, paskatinti būti etiškais, taip pat atlikti moralinio šveitimo funkciją, drausminti profesijos atstovus ir organizacijos narius, o kartais padėti priimti sprendimus bei didinti visuomenės pasitikėjimą profesija (Misevičius V., 2004, p. 22).
Pirmieji tikri etikos kodeksai aptinkami XIX amžiuje. 1848 m. parengtas medikų etikos kodeksas, kurį priėmė Amerikos medikų asociacija. Vėliau etikos kodeksus sparčiai ėmė skelbti kitos JAV visuomeninės ir verslo grupės. 1908 m. pasirodė pirmasis teisininkų etikos kodeksas, 1929 m. – pedagogų. Nuo 1890-1925 daugiau nei 200 profesinių grupių parengė savo profesinės etikos kodeksus. Tačiau domėjimąsi profesine etika sustabdė istorinės aplinkybės – Antrasis pasaulinis karas bei sunkus laikmetis po jo (Bielinskienė A., 2007, 17 p.).
Profesinė etika bibliotekininkystėje. Bibliotekininko profesija laikoma viena seniausių, ištakos siekia net III tūkst. per. Kr., tačiau apie bibliotekininkystės etiką pradėta kalbėti ganėtinai vėlai – prieš gerą šimtmetį. Pradininke laikoma amerikietė Mary Plummer (1856–1916), kuri Ilinojaus valstijos bibliotekų asociacijos konferencijoje, vykusioje 1903 metais, savo skaitytame pranešime suformavo pirmąsias bibliotekininko etines dilemas, tačiau jos tuo metu deramo dėmesio nesulaukė. Ir tik 1938 Amerikos bibliotekų asociacija parengė pirmąjį Bibliotekininkų etikos kodeksą, kuris visuomenei paskelbtas 1939 m. Amerikai paskelbus bibliotekininkų etikos kodeksą, kitų šalių bibliotekininkų asociacijos ėmė rengti savo kodeksus. Be šio dokumento, padėjusio pamatą bibliotekininkystės etikai pasaulyje, JAV buvo parengti dar keletas su bibliotekininkų etikos klausimais susijusių dokumentų. 1948 m. paskelbtas „Bibliotekų teisių bilis“, 1953 m. „Skaitymo laisvės pareiškimas“ ir kiti. Vėliau šie dokumentai darė įtaką JAV Bibliotekininko etikos kodekso redakcijoms.
Kitose pasaulio šalyse bibliotekininkų etikos kodeksai paskelbti skirtingu metu. Pavyzdžiui: Kanadoje – 1966 m, Japonijoje 1980 m., Didžiojoje Britanijoje – 1983 m.. Tačiau daugiausia etikos kodeksų paskelbta po 1990-ųjų metų. Minėtu laikotarpiu bibliotekininkų etikos kodeksai priimti Meksikoje, Jamaikoje, Filipinuose, Kroatijoje, Nyderlanduose, Honkonge, Slovėnijoje, Islandijoje, Italijoje, Korėjoje, Švedijoje, Šri-Lankoje, Šveicarijoje, Portugalijoje, Rusijoje, tarp jų ir Lietuvoje. Didžioji daugumą kodeksų yra prieinami Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (toliau – IFLA) tinklapyje.
Lietuvos bibliotekininko etikos kodeksas. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje bibliotekininko etikos kodeksas priimtas ganėtinai vėlai. Tam įtakos galėjo turėti politinė situaciją šalyje. Sovietų okupacijos metais apie bibliotekininkų etiką kalbėta labai mažai, nes veikė griežta cenzūra. Bibliotekoms buvo pateikiami uždraustos literatūros sąrašai vyko patikrinimai, ar ši literatūra pašalinta iš fondų. Apie spaudos, skaitymo, intelekto laisvę nebuvo galimybės diskutuoti. Tik praėjus keletui metų po Sovietų okupacijos žlugimo ir po nepriklausomybės atgavimo grįžtama prie bibliotekininkų etinių vertybių. 1998 m. Lietuvos bibliotekininkų draugijos iniciatyva buvo parengtas Lietuvos bibliotekininkų etikos kodekso projektas, kuris 1999 m. patvirtintas Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos posėdyje. Tad lyginant su Amerikos bibliotekininkų etikos kodeksu – Lietuvos pasirodė tik po 60 metų.
Lietuvos etikos kodeksą sudaro 7 punktai. Analizuojant pastebėta, jog didžioji dalis profesinės etikos nuostatų yra paimta iš JAV Bibliotekininkų etikos kodekso ir adaptuota Lietuvos bibliotekininkų darbuotojams, taip pat yra papildyta etinėmis nuostatomis, kurioms suformavo poreikį šalies istorinis kontekstas.
Kaip ir JAV, taip ir Lietuvos Bibliotekininkų etikos kodekse, viena pirmųjų nuostatų yra kokybiškos paslaugos bendruomenei ir individualiems vartotojams. Lietuviškame variante šiek tiek praplėsta „lygiateisės prieigos“ sąvoka - „nepriklausomai nuo jų tautinių, rasinių, socialinių, religinių, amžiaus skirtumų“. Taip pat šiek tiek kitaip traktuojamas santykis tarp bibliotekininko ir vartotojo: numatoma pagarba ne tik iš bibliotekininko (kaip JAV kodekse), tačiau ir iš bibliotekos vartotojo - „bibliotekininko ir vartotojo santykiai grindžiami abipuse pagarba ir tolerancija“.
Lietuvos bibliotekininkų etikos kodekse skelbiamos nuostatos pasisako už skaitymo laisvę, priešinimąsi cenzūrai, informacijos prieinamumo užtikrinimą. Nuostatos teigia, jog bibliotekininkai pripažįsta autorių teises ir teisėtai elgiasi su intelektualine nuosavybe. Bet to, bibliotekininkas užtikrina vartotojo teisę į privatumą bei saugo konfidencialią informaciją, jos neatskleidžia. Taip pat profesionalus bibliotekininkas neteikia pirmenybės savo asmeniniams interesams ar įsitikinimams. Tokie pat ar labai panašūs nuostatai aptinkami ir Amerikos bibliotekininkų etikos kodekse.
Tiek JAV, tiek Lietuvos bibliotekininkų etikos kodekse išskiriama ir profesijos atstovų kvalifikacijos kėlimo būtinybė, t. y. bibliotekininkai privalo nuolat gilinti žinias bei gerinti įgūdžius. Ši sąlyga būtina užtikrinant kokybiškų paslaugų teikimą vartotojams. Norint tenkinti vis augančius jų poreikius, bibliotekų specialistai turi nuolat patys tobulėti.
Lyginant Amerikos ir Lietuvos bibliotekininkų etikos kodeksus, pastebėta, jog abiejuose dokumentuose kalbama apie etiką profesiniuose santykiuose su kolegomis. Tačiau JAV kodekse labiau akcentuojama pagarba kolegoms („Mes gerbiame bendradarbius ir kitus kolegas, pasitikime jais <...>“), o Lietuvos bibliotekininkų etikos kodekse – parama („Bibliotekininkas remia savo kolegas, vertina jų sugebėjimus ir nesavanaudiškai palaiko juos <...>“).
Be minėtų nuostatų, Lietuvos bibliotekininkų etikos kodekse (skirtingai nei JAV), kalbama apie bibliotekininko lojalumą savo bibliotekai, o tiksliau jos iškeltiems tikslams ir siekimas. Taip pat numatytą sąmoningai formuoti teigiamą įvaizdį ir ginti profesijos prestižą visuomenėje. Šios nuostatos poreikį galėjo lemti anksčiau aprašyta politinė situacija, kuri buvo neigiamai paveikusi bibliotekininkų profesijos prestižą.
IFLA etikos kodeksas. Siekiant suvienyti bendrus profesinės etikos principus ir bibliotekininkų elgesio standartus pasauliniu lygmeniu, IFLA 2012 m. patvirtinto bendrą etikos kodeksą, kuriuo rekomenduojama vadovautis ne tik bibliotekininkams, tačiau ir kitiems, informacijos srityje dirbantiems, specialistams. Taip pat jomis siūloma naudotis rengiant ar peržiūrint jau patvirtintas profesinės etikos taisykles, tačiau jos nepakeičia jau galiojančių nacionalinių etikos kodeksų.
IFLA etikos kodekso funkcija yra skatinti mąstymą apie principus, kurių pagrindu bibliotekininkai gali formuoti bendras etines normas, teises, veiklos metodus ir spręsti sudėtingus klausimus; siekti profesinės savimonės tobulėjimo; užtikrinti skaidrumą ir atvirumą vartotojams ir visai visuomenei.
IFLA etikos kodeksą sudaro 6 punktai. Kaip ir JAV bei Lietuvos bibliotekininko etikos kodeksuose skiriamas dėmesys prieigai prie informacijos, t. y. bibliotekininkas turi užtikrinti visuotinę prieigą prie informacijos šaltinių, atsisako visų formų cenzūros. Tačiau IFLA etikos kodeksas turi papildomus elementus - skatina nemokamų paslaugų vartotojams teikimą, ragina viešinti informaciją apie fondus, kolekcijas, paslaugas vartotojams, stengiasi pasiekti aukščiausius informacijos pasiekiamumo standartus tiek realioje, tiek virtualioje aplinkoje.
Antroji kodekso nuostata pasisako prieš diskriminaciją. Siekiant integruoti ir išvengti diskriminacijos, bibliotekininkas privalo užtikrinti vienodą ir teisingą prieigą prie informacijos visiems vartotojams, neatsižvelgiant į amžių, tautybę, politines pažiūras, fizinius ar protinius gebėjimus, lytį, išsilavinimą, pajamas, šeimyninę padėtį, rasę, religinių įsitikinimus ir kt.
Siekiant išplėsti visuotinę prieigą, bibliotekininkas turi padėti vartotojams ieškoti informacijos, vystyti jų skaitymo ir informacinį raštingumą, skatina etiškai naudotis informacija (ypatingas dėmesys skiriamas jaunimo gerovei).
IFLA etikos kodeksas numato gerbti vartotojų privatumą bei saugoti asmens duomenis. Tuo pat metu palaiko maksimalaus skaidrumo principą skleidžiant informaciją apie valdžios institucijas, privataus sektoriaus įmones ir kt.
Sekanti kodekso nuostata reglamentuoja atviros informacijos prieigos ir intelektinės nuosavybės santykį. Nors bibliotekininkas privalo užtikrinti maksimalią prieigą prie informacijos bet kurios rūšies ir formato informacijos šaltinių, tačiau tuo pat metu pabrėžia bendradarbiavimą (partnerystę) su autoriais, leidėjais ir kitais kūrėjais, kurie yra ginami autorių teisių. Bibliotekininkai stengiasi užtikrinti, kad abiejų pusių (tiek autorių, tiek vartotojų) teisės būtų gerbiamos. Dokumente teigiama, jog bibliotekininkai propaguoja atviros prieigos principą, atvirus išteklius ir atviras licencijas.
Ne ką mažiau svarbios bibliotekininkų darbe yra toliau kodekse skelbiamos savybės – neutralumas, sąžiningumas ir profesionalūs įgūdžiai. Bibliotekininkai vykdydami savo funkcijas griežtai laikosi neutralios ir objektyvios pozicijos fondo, prieigos ir aptarnavimo klausimais. Jie siekia subalansuoto fondo komplektavimo, sąžiningos aptarnavimo politikos. Bibliotekininkai atsiriboja nuo savo įsitikinimų, kurie jam gali kliudyti profesionaliai atlikti pareigas. Jie pasisako prieš korupciją ir siekia itin aukštų profesinės kvalifikacijos standartų.
Minėtas kodeksas taip pat nusako kokie turi būti santykiai su kolegomis ir darbdaviu/darbuotoju. Pirmiausia minimas sąžiningumas ir pagarba. Tuo tikslu jie priešinasi diskriminacijai bet kuriame darbo aspekte (dėl amžiaus, pilietybės, politinių įsitikinimų, fizinių ar psichinių galimybių, lyties, šeimyninio statuso, kilmės, rasės, religijos ar seksualinės orientacijos). Bibliotekininkai remia vienodo darbo užmokesčio principą tiek už vyrų, tiek už moterų darbą, dalijasi savo profesine patirtimi ir prisideda prie profesinių asociacijų darbo.
Apibendrinimas. Bibliotekininkai visame pasaulyje aktyviai rengia ir skelbia savo šalies profesinius etikos kodeksus, tuo patvirtindami kad etiniai klausimai šios profesijos specialistams yra itin svarbūs. Ganėtinai anksti susiformavusios bibliotekininkų etikos normos ir elgesio standartai beveik nekito. Jie orientuoti į bibliotekininkų santykių reguliavimą tiek viduje (tarp kolegų), tiek išorėje (su lankytojais). Pagrindiniai bibliotekininkų profesinės etikos principai yra teikti aukšto lygio bibliotekos paslaugas, užtikrinti prieigą prie informacijos, ginti intelekto laisvę, priešintis cenzūrai, užtikrinti vartotojų lygiateisiškumą ir konfidencialumą, saugoti autorių teises, laikytis neutralumo principo vykdant savo pareigas, išlaikyti pagarbius santykius su kolegomis ir siekti aukštos bibliotekininkų kvalifikacijos.
Prisiminus bibliotekininko etikos atsiradimo istoriją ir apžvelgus pagrindines bibliotekininkų etikos vertybes, norisi pridėti, jog profesijos prestižą ir bibliotekos kaip įstaigos įvaizdį lemia ne profesinio etikos kodekso turėjimas, bet bibliotekų darbuotojai, o tiksliau jų elgesys. Tik nuo mūsų pačių priklauso koks yra požiūris į bibliotekininkus ir į bibliotekas. Rekomenduotina bibliotekoms įvesti praktiką, jog, priimant į darbą naujus darbuotojus, jie būtų supažindinami su Lietuvos bibliotekininkų etikos kodeksu, taip padedant kitos srities specialistams įsisavinti pagrindines bibliotekininkų profesinės etikos nuostatas. Idealiu atveju bibliotekos gali pasirengti savo įstaigos etikos kodeksą, kuris reglamentuotų konkrečios bibliotekos darbuotojų profesinę veiklą.
Parengė: vyriausioji metodininkė Rasa Milerienė, Regiono bibliotekų ir kultūros vadybos skyrius
LITERATŪRA:
1.Bielinskienė A. 2007. Profesinės etikos diegimas Lietuvos bibliotekose: magistro darbas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2021 m. gruodžio 27 d.] Prieiga per Internetą: <https://epublications.vu.lt/object/elaba:2003282/2003282.pdf >
2.Code of Ethics of the American Library Association [interaktyvus]. [Žiūrėta 2021 m. gruodžio 27 d.] Prieiga per Internetą:
3.National Codes of Ethics for Librarians by countries [interaktyvus]. [Žiūrėta 2021 m. gruodžio 27 d.]. Prieiga per Internetą: <https://www.ifla.org/faife/professional-codes-of-ethics-for-librarians#nationalcodes>
4.IFLA Code of Ethics for Librarians and other Information Workers [interaktyvus]. [Žiūrėta 2021 m. gruodžio 27 d.] Prieiga per Internetą:
5.Lietuvos bibliotekininkų etikos kodeksas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2021 m. gruodžio 27 d.] Prieiga per internetą: <http://sirvintuvb.lt/wp-content/uploads/Lietuvos-bibliotekininku-etikos-kodeksas.pdf >
6. Misevičius V. 2004. Verslo etikos ir bendravimo organizavimo pagrindai. Kaunas: Technologija.
7. Vyšniauskienė D. 2008. Socialinės veiklos profesinė etika. Kaunas: Technologija.
8. Žemaitis V. 2005. Etikos žodynas. Vilnius: Rosma.
