Pradžia

Bibliotekininkė iš Ukrainos Lietuvoje: mane įkvepia bendravimas su bibliotekų lankytojais ir dėkingos renginių dalyvių akys

Atnaujinta: 2022-07-05
Pradžia

Laimingas atsitiktinumas ir ankstesnės pažintys bibliotekininkę iš Ukrainos atvedė į Lietuvą

Bibliotekininkė Larysa Sydorenko atvyko į Klaipėdą 2022 m. balandžio 13 d. Palikti savo šalį ją, kaip ir daugelį jos tautiečių, pastūmėjo karas Ukrainoje. Tik prasidėjus karui, atrodė, kad užteks pasitraukti į ramesnę vietą užmiestyje, Bereznehuvate (Mykolajivo regione), kur nuosavame name gyvena jos sesuo su šeima. Vis dėlto Lenkijoje gyvenanti dukterėčia įkalbėjo trauktis dar toliau nuo karo veiksmų ir Larysa, susikrovusi būtiniausius daiktus į nedidelę kuprinę leidosi į Lenkiją.

Gyvenimas Lenkijoje suteikė saugumo jausmą, bet reikėjo galvoti apie ateitį ir kartą vaikštinėjant kilo mintis susisiekti su Diana Cipariene, Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos nare, su kuria prieš ketverius metus susipažino Slavske (Lvivo regionas) vykusioje bibliotekininkų konferencijoje. Larysa neturėdama didelių lūkesčių užklausė, ar neatsirastų jai darbo vieta kurioje nors Lietuvos bibliotekoje. Neįpareigojantis pasiteiravimas, bibliotekininkei iš Ukrainos atvėrė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos (KLAVB) duris. Pasikalbėjus su bibliotekos direktore dr. Laura Juchnevič buvo sutarta, kad Larysa galės prisidėti prie Amerikos skaityklos veiklų ir kultūrinės veiklos organizavimo bibliotekoje pritraukiant bendruomenes ir supažindinant su ukrainiečių kultūra.

Larysos likimas galėjo pasisukti visai kita linkme. Birželio 12 d. Rusijos artilerijos sviedinys nuniokojo namą Bereznehuvate: išbyrėjo langai, buvo smarkiai apgadinta namo dalis, sugriautas garažas. „Jei nebūtume išvykę ieškoti prieglobsčio, šiandien būtume negyvi“: susiklosčiusią situaciją įvertino naujoji bibliotekos komandos narė.

Šiuo metu Larysa Sydorenko gyvena ir dirba Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Jai skirta Lietuvos kultūros tarybos Stipendija Ukrainos piliečiams, kultūros ir profesionalaus meno kūrėjams medijų ir informacinio raštingumo mokymų veikloms įgyvendinti. Numatyta surengti 18 mokymų informacinio raštingumo tema ukrainiečių, rusų ir anglų kalbomis, su galimybe versti į lietuvių kalba. Jau įvyko keturi susitikimai Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje ir keturi bibliotekos Amerikos skaitykloje (American Corner), į juos susirinko 142 dalyviai. Amerikos skaitykloje vykstančiuose susitikimuose Larysa apjungė informacinio raštingumo žinias su anglų kalbos mokymusi. Jai šis formatas pasirodė labai įdomus. 

Prieš prasidedant karui Larysa dirbo Mykolajivo regioninėje universalioje mokslinėje bibliotekoje. Pradėjusi karjerą nuo Žemės ūkio skyriaus bibliotekininkės, ji tęsė veiklas mokslinio ir metodinio darbo srityse, o pastaruosius keletą metų (nuo 2013 m.) vadovavo Tarptautinės partnerystės plėtros centrui. Šis centras koordinavo ir įgyvendino įvairius tarptautinius projektus. Centre veikia tokia pati kaip Klaipėdos bibliotekoje, Amerikos skaitykla (American Corner), Europos informacijos centras. Jos patirtis panašioje veikloje labai praverčia tik pradedantiems veiklas įgyvendinti kolegoms Klaipėdoje.

Kuo jums patinka darbas bibliotekose bendrai ir kuo jus žavi darbas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje?
Man patinka mokytis naujų dalykų, bendrauti su kolegomis ir organizuoti informacinio raštingumo bei anglų kalbos mokymus ukrainiečiams ir lietuviams. Mane įkvepia bendravimas su bibliotekos lankytojais ir dėkingos renginių lankytojų akys. Man svarbu būti naudingai bibliotekai ir bendruomenei. Pasistengiau, kad biblioteką pasiektų 100 knygų ukrainiečių kalba. Siuntinys turėtų atkeliauti jau visai netrukus. Birželio 14 d. buvo pristatytas ukrainiečių autorių pasakų rinkinys „Klajojantis vėjas“. Džiaugiuosi, kad galėjau prisidėti prie šio renginio organizavimo. Tai tik dalis veiklų, kurias planuoju įgyvendinti šioje bibliotekoje.

Kokį pirmąjį įspūdį jums paliko Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka? Ar lengva buvo pritapti naujame kolektyve?
Biblioteka man pasirodė labai patogi, siūlanti didelį paslaugų pasirinkimą ir patraukli skirtingo amžiaus skaitytojams. Kiekvieną pirmadienio rytą matau prie durų besibūriuojančius lankytojus ir suprantu, kad jie pasiilgo bibliotekos. Mamos su mažais vaikais mėgsta leisti laiką Vaikų bibliotekoje.

Tik pradėjusi dirbti bibliotekoje, sulaukiau didelio palaikymo. Man būtų buvę daug sunkiau be kolegų supratingumo. Šiuo metu jaučiuosi labai patogiai. Jau spėjau susipažinti su Klaipėdoje gyvenančiais kraštiečiais. Mes susitinkame bibliotekoje. Jiems patinka čia mokytis anglų kalbos, o tuo pačiu ir pabendrauti be pasidalinti informacija.

Kokius skirtumus įžvelgiate lygindama Lietuvos ir Ukrainos bibliotekas?
Bibliotekos tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje siekia panašių tikslų. Deda visas pastangas, kad jos būtų patogios ir patrauklios lankytojams, diegia naujoves, įgyvendina projektus, prisitaiko prie pokyčių. Galbūt Lietuvos bibliotekos tam turi didesnes galimybes, tačiau prieš karą Ukrainoje taip pat buvo labai daug gerų bibliotekų, ypač Mykolajivo regione.

Kokia šiuo metu bibliotekų situacija Ukrainoje, kai vyksta karas? Ar palaikote ryšį su kolegomis? Ar bibliotekos aptarnauja skaitytojus?
Biblioteka, kurioje aš dirbau, buvo uždaryta pirmąją karo pradžios dieną (vasario 24 d.) ir vėl duris atvėrė birželio 1 dieną. Skaitytojai aptarnaujami pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 10 iki 14 val. Kitos bibliotekos Mykolajive dirba panašiu grafiku. Mano biblioteka ir Mykolajivo regioninė vaikų biblioteka buvo apgadintos. Viena miesto biblioteka sudeginta. Kai kuriuos bibliotekos kituose regionuose taip pat buvo smarkiai apgadintos arba visiškai sugriautos.

Bibliotekos organizuoja nuotolinius renginius. Labai išpopuliarėjo ukrainiečių kalbos pamokos. Prasidėjus karui vietiniai gyventojai nebenori kalbėti ar rašyti rusiškai. Dauguma nori knygas, laikraščius skaityti tik ukrainiečių kalba, tad jos tobulinimas tapo labai aktualus.

Dalis šalies bibliotekų tapo savanoriškais pagalbos centrais pabėgėliams, kur galima gauti maisto davinių, rūbų, informacijos, ką toliau daryti ir kur kreiptis. Kai kurios bibliotekos renka knygas ukrainiečių kalba ir siunčia jas į užsienio šalis. Bibliotekos daro, ką gali, kad prisidėtų prie Ukrainos pergalės.

Palaikyti ryšį su kolegomis nėra lengva – nemažai jų išvyko į kitus miestus, kaimus ar užsienio šalis. Mes turime grupę Viber pokalbių programėlėje, kur dalinamės naujienomis. Deja, Mykolajivas yra aktyvių veiksmų karo zona, nežinia, kada vėl galėsime visi grįžti.

Kas jus paskatino išsirinkti bibliotekininko profesiją? Kokias esmines savybes turėtų turėti šių dienų bibliotekininkas?
Aš svajojau būti mokytoja, bet mama man patarė rinktis bibliotekininko profesiją. Šios profesijos atstovai privalo būti nusiteikę pokyčiams ir nuolatiniam tobulėjimui. Šiuolaikinis bibliotekininkas turi būti kūrybiškas, atviras naujovėms, pokyčiams, gebėti rašyti ir įgyvendinti projektus, analizuoti duomenis ir tai dar toli gražu ne visos savybės, kurių prireikia norint gerai atlikti kasdienius darbus.

Kokias matote šios profesijos perspektyvas?
Manau, kad ateityje bibliotekininko profesija bus dar paklausesnė, nes mes, bibliotekininkai, žinome, kur rasti atsakymus į įvairius klausimus, kaip įvertinti ir apdoroti informaciją. Žinoma, laikui bėgant reikės įgyti vis naujų įgūdžių, susijusių su technologijų valdymu ir kūrybiškumu.

Kiek žinau, Jūs mėgote organizuoti teminius vakarėlius dirbdama Mykolajive. Papasakokite daugiau apie tai.
Taip, Mykolajive organizuodavome Kalėdinius, Helovino, džiazo ir šokių vakarėlius. Bibliotekos turi būti kūrybiškos, lanksčios, atviros naujoms idėjoms, patrauklios, o tokie renginiai pritraukia skaitytojus ir bibliotekos savanorius. Šiuo metu rengiame specialų renginį, skirtą JAV Nepriklausomybės dienos paminėjimui. Tikiuosi, kad renginys bus labai įdomus.

Ar turite savo svajonių biblioteką, kurią norėtumėte aplankyti, o gal jau teko lankytis tokioje?
Aš labai norėčiau aplankyti Kongreso biblioteką Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mano nuomone, tai viena moderniausių bibliotekų pasaulyje, siūlanti vartotojams labai įdomias paslaugas.

Klaipėdoje gyvenate jau du mėnesius. Ar turite savo mėgstamų vietų? Gal jau išbandėte lietuviškus patiekalus?
Lietuva labai graži šalis – daug gamtos, nuostabūs miškai, ežerai ir, žinoma, Baltijos jūra.  Jūsų šalyje puikūs keliai, gerai išvystyta transporto infrastruktūra, logistika. Man patinka gyventi Klaipėdoje – tai jaukus, švarus ir labai ramus miestas. Žmonės taip pat labai malonūs ir draugiški. Ukrainiečiai labai dėkingi lietuviams už paramą ir palaikymą.

Aš jau spėjau aplankyti Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse, Jūrų muziejų Klaipėdoje. Man patinka leisti laiką prie jūros, vaikštinėti Klaipėdos senamiesčio gatvelėmis. Jau teko paragauti ir tradicinių lietuviškų patiekalų – cepelinų, šakočio, rūkytos žuvies. Negaliu nepaminėti lietuviškų pieno produktų: sviesto, pieno, varškės, sūrio. Jie labai aukštos kokybės.

Papasakokite daugiau apie save.

Kokios trys knygos jums padarė didžiausią poveikį ir kuo jos buvo ypatingos?

  • Lina Kostenko „300 poemų“. Ši knyga – tai Ukrainos siela, tiesa ir stiprybė.
  • Volodymyras Lysas „Jokūbo šimtmetis“. Knygoje pasakojama 100 metų nugyvenusio žmogaus istorija, pilna netikėčiausių likimo posūkių. Knygoje kalbama apie šeimos vertybes, viltį, kad viskas bus gerai, apie meilę ir gyvenimą dėl mylimų žmonių.
  • May Musk „Moteris, kuri turi planąׅ“. Ši knyga yra tikras atradimas moterims, kurios nori pertvarkyti savo gyvenimą, įnešti į jį daugiau gyvybės.

Kaip jūs atsipalaiduojate ir susitvarkote su neigiamomis emocijomis?
Atsipalaiduoti man padeda pasivaikščiojimas, geras filmas ar mėgstama muzika.

Ar turite kokį nors pomėgį?
Taip, man patinka siuvinėti karoliukais, piešti pagal skaičius ir lankytis teatre.

Kokia frazė jums padeda judėti į priekį?
Niekada nesužinosiu, kas nutiks, jei nepabandysiu. Akys baisininkės, rankos darbininkės.

Koks jūsų mėgstamiausias maistas?
Sušiai, jūros gėrybės.

Kokios jūsų mintys apie ateitį?
Sunku ką nors planuoti, kol mano šalyje vyksta karas. Tikiuosi, kad jis greitai baigsis. Dabar aš esu čia, Lietuvoje, dirbu ir stengiuosi tobulėti, kad būčiau kuo naudingesnė šioje bibliotekoje ar sugrįžusi į Ukrainą. Kad ir kas vyktų aplinkui, visada svarbu išlikti profesionalu.

Ko palinkėtumėte Lietuvos bibliotekininkams?
Savo Lietuvos kolegoms norėčiau palinkėti darnios paslaugų plėtros, kad bibliotekos visuomet būtų paklausios ir jose šurmuliuotų daug lankytojų. Linkiu harmoningo tradicinių ir naujų paslaugų derinimo, apjungimo, įdomių, inovatyvių vietinių ir tarptautinių projektų. Taip pat norėčiau palinkėti surinkti kuo daugiau bibliotekų lankytojų sėkmės istorijų, kurios parodytų, kad Lietuvos bibliotekos yra tikri bendruomenės centrai.

***

Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Toma Gergelienė negaili gražių žodžių į kolektyvą ir bibliotekos veiklas lengvai įsiliejusiai Larysai Sydorenko: „Labai aktyvi, veikli ir nuoširdžiai besistengianti moteris! Ji  prisidėjo organizuojant Amerikos skaityklos atidarymą, šiuo metu dirba su savanoriais, organizuoja anglų kalbos kursus pradedantiesiems, jaunimui ir Klaipėdoje gyvenantiems ukrainiečiams. Taip pat organizuoja įvairius renginius, populiarinančius ne tik anglų kalbą, American corner veiklas ar bibliotekoje teikiamas paslaugas, bet ir ukrainiečių kalbą bei kultūrą, telkia bendruomenes bendroms veikloms, savo tautiečių optimizmui palaikyti, rengia pristatymus apie Ukrainos bibliotekų veiklą.“

Esame tokie, kaip mąstome. Larysos Sydorenko gyvenimo ir profesinis credo veda ją pačiais netikėčiausiais keliais, lieka tik fiksuoti gyvenimo posūkius ir nuveiktus darbus. Kai ieškome sprendimų, randame sprendimus, o noras tobulėti ir prisidėti prie gerovės kūrimo, visada ir visur yra vertinamas.

Į viršų