Kada tėvai turėtų pradėti garsiai skaityti savo vaikui?
Tą pačią dieną, kai gimė vaikas. Kūdikiui galima papasakoti apie save, šeimą ir jį supantį pasaulį. Mažyliui galima perskaityti vaikišką knygą, laikraščio skiltį – bet ką. 1-4 mėnesių kūdikiui svarbiausia išgirsti tėvų balsą. Eilėraščių deklamavimas ar lopšinių dainavimas yra puikus būdas supažindinti naujagimį su kalba. Artimiausioje vaikų bibliotekoje tikrai rasite specialiai kūdikiams sukurtų knygelių. Jos pagamintos iš kartono, apvalintais kampais ir padengtos plėvele apsaugančia nuo seilių. Šiais laikais pasirinkimas itin didelis.
Pirmokas dar nemoka skaityti – ką reikėtų daryti?
Juk visi vaikai išoriškai atrodo skirtingi, tad kodėl turime tikėtis, kad vidumi bus vienodi? Ne visi mokosi vienodu tempu. Mokytojai supranta, kad kiekvienas vaikas turi savo unikalų mokymosi stilių. Naudodamiesi daugybe skaitymo strategijų, jie dirba ties tuo, kad vaikas išmoktų skaityti. Atsidavę pedagogai taip pat skaito klasėje balsu, taip supažindindami mokinius su linksmomis ir informatyviomis knygomis. Jei nerimaujate dėl savo vaiko mokymosi pažangos, pirmiausia pasidalykite savo susirūpinimu su vaiko mokytoju. Gal reikėtų kreiptis į specialistus, kad šie nustatytų ar vaikas neturi mokymosi sutrikimų? O gal be reikalo jaudinatės ir vaikas daro pažangą? Jei po pokalbio su mokytoju vis dar nerimaujate, pabendraukite su skaitymo specialistais. Manydami, kad į jūsų nuogąstavimą nebuvo atsižvelgta, visuomet galite kreiptis į mokyklos vadovybę.
Niekada nenustokite skaityti vaikams, net kai jie tampa nepriklausomais skaitytojais.
5-8 metų vaikų raštingumo įgūdžiai palaipsniui gerėja, bet 9-11 metų situacija apsiverčia aukštyn kojomis. Dažniausiai tėvai nustoja skaityti vaikams, kai mano, kad šie jau gali skaityti savarankiškai. Dažniausiai tai nutinka 8-10 metų. Ar tai sutapimas, kad vaikų raštingumo įgūdžiai pradeda prastėti tuo pat metu, kai tėvai nustoja jiems skaityti?
Vaikai siekia suaugusiųjų dėmesio. Net ir vyresni, kurie tai neigia. Tėvai turėtų nenustoti skirti laiko knygų skaitymui su vaikais. Tai ne tik stiprina šeimos ryšius, bet ir vaiko pasąmonėje skaitymas susiformuoja kaip pozityvus užsiėmimas.
Įsitikinkite, kad vaikas turi bibliotekos kortelę ir žino, kaip ja naudotis.
Reguliariai veskite vaiką į biblioteką. Jei patys nesilankėte bibliotekoje metų metus ir joje jaučiatės lyg svetimkūnis, pasidalinkite savo jausmais su vaikais. Jiems patinka žinoti, kad ir suaugusieji žino ne viską. Kartu tyrinėkite biblioteką, supažindinkite vaikus su bibliotekos darbuotojais, paprašykite jų papasakoti apie patalpas ir procedūras, kurias reikia atlikti norint naudotis bibliotekos paslaugomis.
Neapkraukite savo vaikų.
Nebandykite suplanuoti kiekvienos vaiko dienos akimirkos. Duokite jam laiko žaisti vienam ar su draugais. Suteikite vaikams patalpą, kurią jie galėtų vadinti savo. Tokią, kurioje išpaišytos sienos ar ant grindų išlieti dažai nereikštų pasaulio pabaigos. Tegu kambaryje vaikai randa įvairių paprastų dalykų: popieriaus, kreidelių, dažų, žymeklių, klijų, žirklių, lipnios juostos, medinių kaladėlių, stalo žaidimų, knygų, galvosūkių, tuščių kartoninių dėžių, apklotų, muzikos grotuvą, senų drabužių persirengimui ir t.t. O tuomet palikite vaikus žaisti. Neskaičiuokite laiko. Leiskite jiems mąstyti kūrybiškai ir patiems rasti būdų kaip panaudoti esamus daiktus pramogoms.
Nepamirškite, vaizduotė yra kaip raumenys – ji turi būti lavinama.
