Amerikiečių autorė Kimberly Brubaker Bradley (g. 1967 m.) skaitytojams jau pažįstama iš knygų „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą" bei „Karas, kurį galiausiai laimėjau". Rašytoja drauge su šeima gyvena Apalačų kalnų papėdėje, kur augina šunis, kates, ponius, avis ir ožkas.
Bet kas iš tikrųjų yra Kimberley? Šis smagus interviu leis labiau pažinti autorę.
Kur yra mėgstamiausia tavo skaitymo vieta?
Galinė mūsų namų veranda Šiaurės Karolinos kalnuose.
Kokia mėgstamiausia tavo vaikystės knyga?
Madeleine L'Engle „Laiko vingis“
Koks tavo mėgstamiausias žodis? Kodėl?
Vasara. Man patinka kaip jis skamba ir myliu šį metų laiką.
Kas tau labiausiai patinka vasaros metu?
Gyvenu ūkyje. Man patinka ore tvyrantis sausmedžio kvapas ir ratu skraidančios kregždės, kai joju per laukus.
Kuriuo paros metu labiausiai mėgsti rašyti?
Rytais.
Kada suvokei, kad nori tapti rašytoja? Ir kaip ja tapai?
Manau, visada to norėjau. Tik koledže suvokiau, kad tai įmanoma. Tiesiog rašiau ir stengiausi rašyti vis geriau ir geriau.
Kokį patarimą duotum pradedančiajam rašytojui?
Rašyk, perrašyk ir tobulink tai, ką rašai. Svarbiausia – atkaklumas.
Į lietuvių kalbą išverstos Kimberly Brubaker Bradley knygos:
Kovos žodžiai
Ši knyga – tai įtaigus ir stiprus pasakojimas apie dvi viena kitą stipriai mylinčias seseris, patyrusias ne vieną vaikystės traumą. Dešimtmetė Dainė visuomet kliovėsi Sukės stiprybe, tačiau ilgą laiką nė nenutuokė, ką iš tiesų teko išgyventi vyresniajai seseriai. Kūrinyje kalbama apie itin skaudžias problemas, paliečiamos savižudybės, nepilnamečių seksualinio išnaudojimo, smurto prieš juos temos, tačiau autorė geba sunkius dalykus aprašyti jautriai, subtiliai, su užuojauta ir netgi humoru.
Pusiaukelėje į dangų
Dinai dvylika ir ji pirmą kartą bėga iš namų. Ji viską suplanavo: turi žygio batus, pilną kuprinę maisto ir šiltų rūbų, net šiek tiek pinigų. Dinos tikslas – nueiti visą Apalačų Kalnų kelią, tūkstančius kilometrų nuo Džordžijos iki pat Meino. Šis takas – tikra šeimos legenda, mat prieš keturiolika metų čia susitiko Dinos tėvai. O dabar jie skiriasi.
Tačiau Dinos laukia kur kas sudėtingesnė kelionė, nei iš pradžių atrodė. Reikės suprasti ir atrasti labai daug – ir Dinai, ir jos mamai, ir joms abiems drauge.
Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą
Ar galite įsivaizduoti mergaitę, nemačiusią žolės? Ada, būdama dešimties, pirmą kartą išvysta žalią pievą. Negana to, ji nemoka skaityti ir sunkiai vaikšto. Bet Ada anaiptol ne kvaila. Ji stipri ir drąsi, be to, jaučiasi atsakinga už savo jaunesnį broliuką Džeimį. O netrukus ji jodinės poniu ir net sučiups nacių šnipą.
Karas, kurį galiausiai laimėjau
Ada kartu su mažuoju broliuku Džeimiu gyvena globėjos Suzanos namuose, tačiau Adai vis dar sunku patikėti, kad pagaliau viskas bus gerai.
Ir tikrai nelengva tikėti gražia ateitimi, kai tebevyksta Antrasis pasaulinis karas. Net jei nuošaliame Anglijos kaimelyje karas ir turėtų būti toli, jis vis tiek arčiau, negu norėtum.
Tačiau Ada yra tikra kovotoja. Ji išmoko vaikščioti bei jodinėti net ir su nesveika koja, jos nepalaužė nei skurdas, nei nemylinti mama. Ada sugebės pasipriešinti bet kokiai neteisybei.
