Apie drovumą
Drovumas – tai ne viena emocija, o baimės, įtampos ir (arba) sumišimo junginys. Drovūs vaikai nepasitiki savimi ir yra nedrąsūs, ypač būdami naujoje aplinkoje ar dėmesio centre.
Drovumą išduoda klaidžiojantis žvilgsnis ir tylus, drebantis ar neužtikrintas balsas. Tačiau drovumas nebūtinai yra neigiamas būdo bruožas.
Daugelis drovių vaikų demonstruoja gebėjimą įtikti ir savarankiškai mąstyti. Santūrumas taip pat gali būti traktuojamas kaip teigiamas bruožas. Tėvai turėtų sunerimti tik tuo atveju, jei drovumas pasireiškia itin stipriai.
Paveldimumas, kultūra ir aplinka taip pat gali turėti įtakos vaiko drovumui. Jei vaiko šeima linkusi į atsiribojimą nuo bendruomenės, didesnė tikimybė, kad vaikas bus šiek tiek nedrąsus. Drovumą taip pat gali įtakoti šeimos požiūris „ką kiti pagalvos“ ar visiškas vaiko savarankiškumo apribojimas.
Bendraamžiams drovus vaikas gali atrodyti nedraugiškas ir nesuinteresuotas kurti tarpusavio ryšius. Būtent dėl to vaikai gali jo vengti, tuo tarpu drovus vaikas neturi galimybės vystyti savo socialinių įgūdžių ir gali įgyti žemą savivertę. Būtent socializacijos stygius gali lemti, kad vaikas jausis vienišas ir prislėgtas.
Suaugusieji gali ir privalo padėti vaikams, kurių drovumas trukdo jų socialiniam vystymuisi ir mokymuisi, bet nepamirškite – socializacijos procesas užtrunka. Kad jaustųsi saugūs, drovūs vaikai dažnai atsitraukia nuo veiklos ir tiesiog ją stebi iš šono bei klausosi. Tik tuomet, kai ima jaustis patogiai, jie įsitraukia į veiklą.
Kaip tėvai ir pedagogai gali padėti ugdyti drovaus vaiko socialinius įgūdžius?
ü Sukurkite ryšį su vaiku, stengdamiesi suprasti jo mintis, baimes ir kitas emocijas. Įtikinkite vaiką, kad visi kartais jaučiasi nedrąsiai.
ü Drovūs vaikai tampa nedrąsūs, kai girdi garsų, stiprų balsą, tad kalbėkite švelniai ir aiškiai. Būkite pasirengę kantriai laukti atsakymo į klausimą, nes vaikui gali prireikti laiko atsakyti.
ü Neverskite vaiko dalyvauti veiklose. Suteikite jam laiko prisitaikyti prie situacijos. Taip vaikas ims jaustis saugiau ir labiau pasitikės savimi.
ü Neverskite vaiko dalyvauti grupinėje veikloje. Raskite kitų būdų bendrauti su bendraamžiais. Kartais tylaus vaiko supažindinimas su labiau ekstravertišku vaiku, gali suteikti teigiamos patirties abiem vaikams.
ü Stebėkite ir komentuokite vaiko stipriąsias puses. Tai gali būti tokios savybės kaip gerumas, sportiniai ar akademiniai gebėjimai. Nedarykite to viešai, taip vaikas gali sutrikti ir susigėsti.
ü Neklijuokite vaikui etiketės „drovus“. Vietoj to galite pasakyti, kad kiekvienas yra skirtingas ir nieko čia tokio.
ü Būkite geri klausytojai ir netrukdykite vaikui kalbėti.
