Yra knygų, sukeliančių labai dvilypius jausmus – viena vertus, norisi kuo greičiau pabaigti, kad sužinotum, kaip susiklostė personažų likimas, kita vertus, trokšti skaityti kuo lėčiau – tokį malonumą ta knyga suteikia. Aido Jurašiaus „Nereikalingų daiktų muziejus“ – būtent tokia.
Septyniolikmetė mergina su tėvais ir mažuoju broliuku persikrausto į naują namą ir mėgina susigrąžinti įprastą gyvenimą, bet mokykla, psichologės konsultacijos, tėvų lūkesčiai ir kalbos apie ateitį jos pernelyg nežavi. Kur kas įdomesni atrodo žmonės, kurie netelpa į tradicinius rėmus. O tokių čia ne vienas. Pavyzdžiui, Moteris Žiurkė, savo bute įkūrusi Nereikalingų daiktų muziejų. Arba Sekmadienis, siunčiantis paslaptingus laiškus iš negyvenamos salos.
