Ar žmonės, turintys negalią, iš tiesų turi supergalių? Kokius filmus žiūri neregiai? Ar įmanoma nuslėpti autizmą? Kokia gimtoji kurčiųjų kalba? Ar tai, ką žinome apie negalią – mitas ar tiesa?
Tokiais žodžiais į „Biblioteka visiems“ patirtinius mokymus „Gliaudome įtraukties mitus“ buvo kviečiami dalyvauti bibliotekininkai iš Klaipėdos regiono savivaldybių viešųjų ir mokyklų bibliotekų. Specialistams mokymus vedė sociologas, lektorius, darbo su bendruomenėmis ekspertas bei bendruomenių entuziastas Paulius Godvadas, kuris dar prieš prasidedant mokymams žadėjo, kad jie nebus tradiciniai, o patirtiniai ir žaidybiniai. Tai reiškia, kad susirinkusieji ne tik gilinsis į mitus apie negalią, bet ir mokysis, kaip su jais dirbti, pasitelkę vieną seniausių, smagiausių ir tuo pat metu galingiausių darbo su žmonėmis įrankių – žaidimą. Žaidžiant ir kalbantis galima ne tik mokytis patiems, bet ir mokyti kitus.
Prieš prasidedant mokymams, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos „Biblioteka visiems“ ambasadorė, vyresnioji bibliotekininkė Gabrielė Kaktienė teigė, kad šia iniciatyva stengiamasi bibliotekų duris dar labiau atverti įvairių gebėjimų žmonėms. „Praėjusiais metais organizuotoje konferencijoje „Įtraukties istorijos. Konferencija+“ , bibliotekininkai pasakojo savo istorijas. Šiemet kalbame apie įtraukties mitus. Norime, kad kuo daugiau žmonių pasiektų žinia ir supratimas, kad visi turime teisę būti tokie kokie esame, reikia tik keisti ir formuoti kitokią visuomenės nuomonę apie negalią turinčius žmones“, – sakė vyresnioji bibliotekininkė Gabrielė Kaktienė.
Mitai ir žaidimai
Pauliaus Godvado teigimu, geriausiai mitai bendruomenėje yra griaunami per socialinius žaidimus. Socialiniai žaidimai keičia pasenusias nuostatas ir kuria galimybę naujiems bendruomenės sutarimams. „Man žaidimai patinka dėl kelių savybių: jie yra savanoriški ir smagūs. Mes, suaugusieji, apie daug ką galvojame per rimtai lyginant su vaikais. Žaidimai suteikia lengvumo ir visai nejučia keičia žaidžiančiųjų pasaulėžiūrą. Neįgalumo mitai yra dalykas, turintis rimtas pasekmes, jie yra sunkiai pajudinami, o žaidimai leidžia žmonėms savanoriškai juose dalyvauti, nejaučiant, kas ir kaip keičiasi. Aš suprantu, kad dalis žmonių yra skeptiški, ypač, kai kalbame apie suaugusių žmonių žaidimus. Tačiau nenoriu jų įtikinėti. Suaugusieji žaidžia žaidimus, ar jie taip galvoja, ar negalvoja“, – sakė mokymų lektorius Paulius Godvadas.
Lietuvos audiosensorinė biblioteka yra parengusi iliustruotą sąrašą net 52 įtraukties mitų, kuriais vis dar tikime, ir kuriais vadovautis nereikėtų. Įtraukties mitus galima skaityti lietuvių kalba: https://bit.ly/4d4XodI ir anglų kalba: https://byt.lt/3RTVO.
„Pirmoje mokymų dalyje išgirdome, kas yra mitas, kodėl jie egzistuoja, kam jie naudingi ir kodėl taip sunku juos pakeisti. Grupėse gvildenome konkrečius įtraukties mitus, gilinomės į priežastis jų populiarumui. Pavyzdžiui, mitas, kad „psichinę negalią turintys žmonės yra pavojingi“, padeda žmonėms supaprastinti situaciją. Kai visuomenė nesupranta tam tikros grupės, ji kuria stereotipus, kad pateisintų nenorą jos pažinti. Tai leidžia žmonėms jaustis patogiau, išlaikant atstumą nuo psichinę negalią turinčių asmenų. Antroje mokymų dalyje sužinojome naujų įžvalgų apie žaidimą ir kodėl tai yra ne tik naudingas, bet ir svarbus įrankis pasaulėžiūros formavimui. Šįsyk grupelėse kūrėme žaidimų idėjas, kurios galėtų keisti požiūrį į aptartus įtraukties mitus ir padėti dalyviams per įgytą patirtį žaidimo metu jausti didesnę empatiją“, – mintimis dalijosi mokymų dalyvė, vyresnioji bibliotekininkė Dalia Garuolytė.
Mokymų dalyviams pristatytas įtraukties ratas – tai nauja iniciatyvos „Biblioteka visiems“ priemonė, skirta žaismingu būdu kalbėti apie rimtus dalykus. Įtraukties ratą Klaipėdos ir Jurbarko regionuose dirbančios bibliotekos galės naudoti savo bibliotekų ar miestų renginiuose.
Mokymai organizuojami įgyvendinant iniciatyvą „Biblioteka visiems“. Finansuojami Kultūros ministerijos programos „Organizuoti sensorinius skaitymus kitokį įgalumą turintiems skaitytojams“ lėšomis.
