Balandžio 9 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Baltojoje galerijoje atidaroma klaipėdiečio dailininko, VDA docento Simo Žaltausko tapybos paroda „(Už)kalbėjimai“. Paroda kviečia atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir skubos, sutelkti dėmesį į gamtą – gėlių žiedus, kurie savo formomis ir spalvomis pajėgūs praskaidrinti nuotaiką kiekvienam. „(Už)kalbėjimai“ – apie šviesą, pozityvumą ir tikėjimą gėriu. Paroda veiks iki gegužės 30 d. Partneris – Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos skyrius.
Parodos pavadinimas „(Už)kalbėjimai“ talpina dvilypę reikšmę. Viena vertus, tai kalbėjimas apie – bandymas įvardyti, artikuliuoti tai, kas matoma: žiedą, spalvą, šviesą. Kita vertus, tai ir kalbėjimas už – tarsi švelnus užkalbėjimas, artimas ritualui ar tyliai intencijai, nukreiptai į pasaulį. Tokia kalba ne tik aprašo, bet ir veikia: ji ramina, saugo, sukuria jautresnį santykį su tuo, kas trapu ir laikina. Šiuo požiūriu tapyba čia tampa savotiška užkalbėjimo forma – pasikartojančiu, meditatyviu gestu, kuriuo siekiama išlaikyti šviesą, tikėjimą ir gyvybės intensyvumą.
Ekspozicijoje – didelio formato drobės, kuriose sąmoningai išdidinti amarilių žiedai. Mastelio perkėlimas čia veikia ne tik kaip vizualinė strategija, bet ir kaip žiūros sulėtinimas – žiedas tampa nebe dekoratyvus motyvas, o įvykis, reikalaujantis laiko ir atidumo. Drobėse nuosekliai atskleidžiama gėlės egzistencija: trapus, bet intensyvus virsmas iš svogūno į lapus ir stiebą, iš stiebo – į pumpurą, o iš pumpuro – į žiedą. Ši seka nėra vien botaninė – ji artėja prie būsenos, kurioje kiekviena forma dar tik ruošiasi būti tuo, kuo taps.
Žydėjimas čia suvokiamas kaip ribinė būsena – tarp užsiskleidimo ir išsiskleidimo, tarp potencialo ir jo išsipildymo. Amarilis fiksuojamas ne kaip statiškas objektas, bet kaip nuolatinio virsmo kūnas, kuriame įtampa tarp gyvybės ir laikinumo tampa matoma. Platus, gestiškas potėpis, intensyvi spalva ir tamsūs fonai kuria beveik dramatinę erdvę, kurioje žiedas ne tiek žydi, kiek atsiveria – kartais net peržengdamas savo paties formos ribas.
Žiedo su septyniomis purkelėmis metafizika čia transformuojasi į septynis gamtos stebuklus – ne kaip iš anksto apibrėžtą simbolinę sistemą, bet kaip atvirą kvietimą. Stebuklas šioje parodoje nėra išorinis ar didingas; jis slypi pačiame žiūrėjimo akte, gebėjime pamatyti virsmą, kuris dažniausiai praslysta nepastebėtas. Kiekvienas žiedas tampa savotišku koncentratu – laiko, augimo, laukimo ir neišvengiamo nykimo.
S.Žaltauskassavo tapyboje išlaiko subtilią ribą tarp intymumo ir universalumo. Amarilis, tradiciškai siejamas su grožiu ir efemeriškumu, čia įgauna beveik egzistencinį svorį – jis tampa kūnu, kuris liudija apie gyvybės trapumą ir kartu jos intensyvumą.
„Amarilių pavadinimas skamba tarsi itališkas amore, reiškiantis meilę. Manau, kad pavasario, meilės ir žiedų niekada nebus per daug. Šie žiedai skirti Jums – su meile ir viltimi, kad mūsų širdyse degtų noras gyventi ir mylėti“, – savo parodą pristato autorius.
(Menotyrininkė Danguolė Ruškienė)
______
Simas Žaltauskas ištikimas gamtai. Gamtos grožis vienas iš pagrindinių jo įkvėpimo šaltinių. Dailininkui būdingas subtilus spalvos pojūtis, ekspresyvus teptuko mostas, dekoratyvus kompozicijos modeliavimas. S. Žaltauskas – lietuviškos tapybos mokyklos, turinčios gilias istorines šaknis, atstovas. Menininkas kryptingai gilina tapybos žinias nesiblaškydamas į įvairias sferas. Daugeliui jo peizažų nesvetimas impresionistiško pasaulio suvokimas, akimirkos fiksavimas. Savo kūryboje jis nėra konservatyvus, o stilistine maniera ar žanrų įvairove kaskart atranda kažką naujo. S. Žaltauskas gyvena ir dirba Klaipėdoje.
Bibliotekos darbo laikas: pirmadieniais–penktadieniais 10–19 val., šeštadieniais 10–17 val. Sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis nedirba.
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie skelbiami įvairiose medijos priemonėse renginio viešinimo tikslais.
