Pradžia

Pagalvok prieš dalindamasis

Atnaujinta: 2022-03-10
Pradžia

Niekas nenori būti tuo, kuris „užteršia“ savo draugų naujienų kanalus sąmokslo teorijomis ar dezinformacija. Naudok šias gaires, kad to išvengtum!

Patikrink interneto svetainės adresą

  • Kartais rinkdamas interneto svetainės adresą gali padaryti klaidų. Tuo naudojasi sukčiai ir kuria netikras svetaines, kurių adresai labai panašūs į tikrus, pavyzdžiui, netikra svetainė bbcnews1.com atrodo nepriekaištingai, palyginti su tikruoju bbc.com/news.
  • Kad nepadarytum tokių klaidų, siūlome mėgstamiausių internetinių svetainių adresus išsaugoti žymių juostoje arba naudoti paieškos sistemą (pavyzdžiui, google.lt) įvedant norimos interneto svetainės pavadinimą.
  • Jei el. laiške ar socialiniuose tinkluose aptinki įkeltą nuorodą, prieš ją atidarydamas užvesk ant jos pelės žymeklį. Tuomet pamatysi visą tinklalapio adresą ir pasitikrinsi, ar šis adresas yra pažįstamas. Tai padės ir siekiant apsaugoti savo įrenginius nuo kenkėjiškų programų.

Patikrink turinį

  • Naujienos dažnai būna gana nuobodžios, todėl siekiant pritraukti skaitytojus yra kuriamos skandalingos antraštės. Deja, pirmasis įspūdis apie istoriją ne visada yra patikimas, todėl būtinai patikrink turinį ir kitais būdais.
  • Jei skaitomas straipsnis yra iš nežinomo informacijos kanalo, patikrink ar apie tuos pačius dalykus yra rašoma bent viename iš patikimų šaltinių, pavyzdžiui, LRT ar BBC. Taip pat verta peržvelgti ir ministerijų ar vyriausybinių įstaigų oficialias svetaines.
  • Atkreipiame dėmesį, kad didelis sekėjų skaičius dar neįrodo, kad tai patikimas šaltinis.
  • Seni straipsniai kartais pakartotinai iškeliami į naujienų srautą ir, nepaisant konteksto, naudojami seniai rašyti originalūs arba koreguoti tekstai. Visada patikrink straipsnio paskelbimo datą.

Neapsigauk

  • Klaidinga ar klaidinanti informacija gali būti sukurta beveik apie viską.
  • Tekstas, kuriame teigiama, kad kažkas vyksta dėl piktų kėslų turinčios slaptos grupuotės veiksmų/interesų. Įtarimas turėtų dar labiau padidėti, jei straipsnyje sakoma, kad:
    • Įvykiai nėra atsitiktiniai.
    • Viskas yra kitaip nei atrodo.Visi įvykiai susiję.
    • Atmink, kad dalijimasis straipsniais, kuriuose pateikiama klaidinga informacija, gali turėti rimtų pasekmių visuomenei: kelti grėsmę žmonių sveikatai, didinti nesutarimus ir pan.

Patikrink naujienų portalą

  • Patikima ir profesionali žiniasklaida nesivelia į sąmokslo teorijas.
  • Profesionali žurnalistika vadovaujasi apibrėžtais standartais:
    • Straipsnis remiasi daugiau nei vienu šaltiniu.
    • Straipsnis atspindi priešingas nuomones, siekiant pateikti kuo visapusiškesnį tam tikros problemos ar situacijos aprašymą.
    • Jei abejoji naujienų portalo patikimumu, peržiūrėk skiltį „Apie“ ir „Kontaktai“. Jei tai tikrai patikimas naujienų portalas, turėtum rasti ten dirbančių žurnalistų sąrašą ir aiškią informaciją apie organizaciją bei jos finansavimą.
    • Melagienų, dezinformacijos skleidėjai linkę teigti, kad kiti, o ne jie, skleidžia dezinformaciją.

Patikrink autorių

  • Ar žinomas straipsnio autorius? Ar gali rasti jo ankstesnių straipsnių? Profesionalus žurnalistas tikrai yra parašęs daugiau nei vieną ar du straipsnius.
  • Ar žurnalistas išvis egzistuoja? Kai kurie nesąžiningi autoriai publikuoja tekstus išgalvotu vardu.

Patikrink šaltinius

  • Kartais žmogus, kuris vadina save ekspertu, yra tik panašus į „ekspertą“, kuris specializuojasi, pavyzdžiui, pogrindinės valstybės teorijoje, senovės ateiviuose ir, tuo pačiu, užsienio politikoje.
  • Dažniausiai progresyvių idėjų skleidėjai ir, vadinamojo, „kritinio požiūrio“ šalininkai užsiima dezinformacijos skleidimu.
  • Jei straipsnyje naudojami tik anoniminiai šaltiniai arba jų visai nėra, turėtum suabejoti informacijos patikimumu.

Patikrink vaizdinę medžiagą

  • Kartais tekstuose naudojamos fotografijos iš kitos šalies nei yra rašoma tekste arba pakartotinai po kurio laiko visai kitame kontekste. Tokie vaizdai gali būti naudojami kaip „įrodymas“, kad kažkas įvyko, nors iš tikrųjų to nebuvo.
  • Patikrinkite, ar vaizdas buvo naudojamas anksčiau, įkeldami jį į „Google Reverse Image Search“ arba „TinEye“.
  • Pakeitus kompoziciją, kampą ar tiesiog apkarpius nuotrauką, galima pakeisti nuotraukoje esančią informaciją. Taip pat, nepamiršk nuotraukų redagavimo programinės įrangos galimybių.
  • Vaizdo įrašai nėra labiau patikimi – vaizdo įrašus taip pat lengvai galima koreguoti bei keisti jų turinį norima linkme.

Patikrink prieš dalindamasis

  • Antraštės tikslas yra priversti žmones ją spustelėti. Dalinkis tik tais straipsniais, kuriuos pats perskaitei ir esi garantuotas, kad pateikiama informacija yra teisinga.
  • Labai populiarūs įrašai socialiniuose tinkluose gali būti sugeneruoti robotų. Kritiškai reikia vertinti tas paskyras, kuriose paskelbiamas itin didelis įrašų skaičius, ypač jei įrašuose yra daug gramatinių klaidų ir/ar draudžiama juos komentuoti.
  • Jei įrašu dalijasi daug žmonių, tai nereiškia, kad informacija jame teisinga. Tiesą sakant, tai net nereiškia, kad jis yra populiarus, nes tokius rodiklius kaip like, share ir peržiūrų skaičių galima nupirkti (daugiau nei 50 000 tokių rodiklių kainuoja vos porą šimtų eurų).
  • Dezinformacija dažnai nukreipta į emocijų sukėlimą, apeliuoja į neteisybės jausmą, baimę, pasibjaurėjimą ir kitus neigiamus jausmus. Vaizdai, emocijų veidukai ir ryškios antraštės papildo emocinę straipsnio ar socialinio įrašo žinią.
  • Anekdotai ir satyra turi savo išraiškos būdus, bet tai ne visada yra faktai. Pasijuok, bet nemanyk, kad tai yra tiesa.

Šaltinis: „EU vs DISINFORMATION“ (nuoroda)

Į viršų