Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos (toliau – KLAVB) Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriuje nuo 2011 m. veikia Klaipėdos fotoarchyvas. Biblioteka ne tik kaupia ir skaitmenina Klaipėdos regiono kultūros paveldą ir profesionalaus meno kūrinius, bet taip pat rūpinasi turimų archyvų sklaida – rengia parodas, leidžia leidinius, organizuoja edukacinius fotografijos renginius. 2022 m. bibliotekoje pradėtas vykdyti Erasmus+ projektas „PhotoKICK“ (Photography Kaleidoscope: Inclusion, Communities, and Knowledge; liet. Fotografijos kaleidoskopas: įtrauktis, bendruomenės ir žinios), kurio pagrindiniai tikslai – stiprinti andragogų ir kitų suaugusiųjų švietimo srities darbuotojų, dirbančių kultūros ir kūrybos srityse, kompetencijas, panaudojant tarptautinę patirtį; motyvuoti suaugusiuosius įsitraukti į mokymosi procesą, įgyti naujų įgūdžių ir kompetencijų, ugdyti kūrybiškumą ir dalytis savo patirtimi per fotografiją bei meno parodų edukacinę veiklą.
Siekiant dalyvauti renginiuose, kuriuose visapusiškai aktualizuojama fotografijos tema, projekto „PhotoKICK“ komandos narė iš KLAVB rugsėjo mėnesį lankėsi dviejuose fotografijos simpoziumuose: Tarptautiniame senųjų fotografijos technologijų simpoziume Šiauliuose ir Tarptautiniame fotografų simpoziume „NIDA. Sutikti fotografiją“. Bibliotekos darbuotoja Danguolė Ruškienė susitiko su fotografijos lauko dalyviais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Simpoziumuose įgytos teorinės ir praktinės žinios bus naudingos rengiant edukacinių parodų kūrimo gaires.
Skaitmeninės technologijos jau senokai pakoregavo fotografijos sampratą. Prognozės, kad nuolatinis jų tobulėjimas ir vis didėjančios galimybės galiausiai išstums analoginę fotografiją ir fotocheminį jos kūrimo procesą, nepasitvirtino. Tačiau šiandien skaitmeniniai fotoaparatai nepalyginamai populiaresni, kaip ir užfiksuotas vaizdas žymiai dažniau koreguojamas kompiuterinėmis programomis ir spausdinamas spausdintuvais, nei visa tai atliekant chemikalais persisunkusioje fotolaboratorijoje. Todėl didžiausia dalis fotografijos kūrimo proceso patikima skaitmeninei fototechnikai. Kita vertus, pastarąjį dešimtmetį (ne tik Lietuvoje) stebimas savotiškas senųjų fotografijos technologijų atgimimas. Egzistuoja nemažai priežasčių, kurios fotografus skatina pažvelgti atgal – į fotografijos praeitį ir prisiminti arba išmokti senąsias fotografijos technikas. Keletas iš jų – ypatingo proceso patyrimas, dažnai – galutinio rezultato nežinomybė ir, siekis atrasti ar pažinti kažką naujo, gaunant jau kitokį, kartais pačiam autoriui netikėtą rezultatą.
Tarptautinis senųjų fotografijos technologijų simpoziumas
Apie tai, kad senieji fotografijos procesai grįžta į šiandienos autorių kūrybą, kalbėta antrus metus vykusiame Tarptautiniame senųjų fotografijos technologijų simpoziume (https://photosymposium.lt/en/), kurį organizavo Šiaulių Fotografijos muziejus. 2022 m. rugsėjo 7–10 d. vykęs renginys sukvietė fotografijos tyrinėtojus, menininkus, muziejininkus, taip pat ir senųjų fotografijos technikų praktikus iš Lietuvos ir užsienio. Pirmą simpoziumo dieną buvo organizuota konferencija „Fotografija ir tvari terminija“, skirta senųjų fotografijos procesų terminologijos ir etiketažo problematikai. Pirmąjį pranešimą („Lietuviškieji fotografijos terminijos šaltiniai“) skaitė muziejaus vadovė Vilija Ulinskytė–Balzienė. Ji retrospektyviai apžvelgė pagrindinius fotografijos leidinius, kuriuose atsispindi fotografijos terminų vartosenos, šiuo metu egzistuojančias duomenų bazes, žodynus, kur publikuojami jau sunorminti fotografijos terminai. Atvirųjų fotografijos dirbtuvių įkūrėjas, fotomenininkas Gintas Kavoliūnas taip pat kalbėjo apie fotografijos terminologijos problematiką („Fotografijos terminologijos problematika Lietuvoje: keliai ir klystkeliai“). Fotografas Mindaugas Meškauskas iškėlė nesusikalbėjimo tarp fotografijos autoriaus ir tyrėjo klausimą („Fotografinių procesų terminija – autoriaus saviraiška ar tyrėjų klasifikacija?“). O menininkė Dovilė Dagienė aptarė momentus, kai pats autorius savo kūriniams sukuria ir pasiūlo naujus fotografijos terminus („Fotografijos terminija kūrėjų praktikoje“). Pranešimų pabaigoje turėjusi vykti diskusija „Analoginės fotografijos terminijos unifikavimo galimybės Lietuvoje. Misija įmanoma?“, kurią moderavo Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalio kuratorius Andrei Antonau, dalyvių beveik neišjudino. Tai tik paliudijo, kad simpoziumo tema yra gana nauja, sudėtinga tiek pranešėjams, tiek ir klausytojams. Vėliau vykęs Ginto Kavoliūno praktinio tiriamojo darbo pristatymas („Analoginės fotografijos technikų identifikavimo tyrimai ir rekomendacijos“) daugumai buvo visiškai nepažinta teritorija, todėl sulaukė itin didelio susidomėjimo. Kaip ir svečio iš Lenkijos, senųjų fotografijos procesų meistro Radosław Brzozowski pasakojimas apie „XIX amžiaus sidabro druskų pagrindo fotografijos procesų atkūrimą ir identifikavimą“, kurio metu jis suteikė galimybę patyrinėti originalius, skirtingomis fotografijos technikomis sukurtus jo kūrinius.
Šiųmečiame simpoziume dalyviai ne tik dalijosi patirtimi ir diskutavo apie analoginės fotografijos terminijos unifikavimo galimybes, bet ir aptarė fotografijos paveldo saugojimo problemas, pristatė senųjų fotografijos technologijų identifikavimo metodus. Simpoziumo metu vyko senųjų fotografijos technikų kūrybinės dirbtuvės: Ginto Kavoliūno sidabro želatinos atspaudo, inversinio proceso užsiėmimas „Serija „Atvirukas“, Sauliaus Paukščio „Van Dyke brown“, Artūro Šeštoko „Šlapio kolodijaus procesas. Ambrotipas“, Vilijaus Žagrakalio „Platinotipija“, Radosław Brzozowski „Carbon print“. Simpoziumo pabaigoje buvo organizuota sukurtų darbų peržiūra, kurią moderavo fotomenininkas Gintautas Trimakas. Taip pat vyko pirmo lietuviško cianotipijos būdu sukurto vaizdo klipo pristatymas (GODO YORKE (Goda Sasnauskaitė) ir Dan Hermouet Photography), GODO YORKE koncertas. Simpoziumą užbaigė plenero metu sukurtų darbų parodos atidarymas.
Tarptautinis fotografų simpoziumas „NIDA. Sutikti fotografiją“
Kitomis fotografijos temomis buvo kalbama 45-ajame Tarptautiniame fotografų simpoziume „NIDA. Sutikti fotografiją“ (https://www.photography.lt/en/symposium/nida-2022_2654/program_2655.html), kuris tradiciškai vyko Kuršių nerijoje, 2022 m. rugsėjo 12–18 d. Kaip ir kasmet, simpoziumą organizavo Lietuvos fotomenininkų sąjunga. Tai – vienas ilgiausią tradiciją turinčių profesionalios fotografijos renginių Lietuvoje, vykstantis nuo 1973 m. ir vienas didžiausių fotografijai skirtų renginių Baltijos šalyse. Šio simpoziumo tikslas – susitikti, pasikeisti idėjomis, kurti, įtraukiant vietinę bendruomenę ir vietos organizacijas, kartu atliepiant pasaulines tendencijas.
Renginys prasidėjo jau šį pavasarį, kai prie Tomo Mano memorialinio muziejaus buvo atidaryta Lietuvos fotografijos klasiko Jono Kalvelio paroda „Kopos“, o pirmojoje simpoziumo rezidencijoje pradėjo dirbti menininkė iš Taivano Chia-Yun Wu. Ši autorė savo parodą ir leidinį simpoziumo dalyviams pristatė rugsėjį Mizgirių menininkų namuose. Menininkų rezidencija – nauja programa tarptautinio fotografijos simpoziumo apimtyje. Chia-Yun Wu gilinosi į tai, kaip kinta atvaizdo fenomenas. Jos kūrybinis projektas – apie būtį ir nebūtį, čia kvestionuojamos ribų ir sienų reikšmės. Dar vieną parodą „Mano laikas“ Kuršių nerijos istorijos muziejuje atidarė fotomenininkė Regina Šulskytė (pristatė menotyrininkė Danguolė Ruškienė). Renginio metu vyko ir Neringos miesto mero premijos įteikimas vilniečiui fotomeninkui Vytautui Daraškevičiui. Jis buvo įvertintas už ilgametę fotografinę veiklą ir fotografijas, kūrybiškai reprezentuojančias Neringos kraštovaizdį bei vietos bendruomenės gyvenimo akimirkas.
Ryškiausi šiųmečio simpoziumo akcentai: menininko, aktyvisto Adamo Broombergo iš Pietų Afrikos ir tarpdisciplininio vizualinio menininko Anton Kusters iš Belgijos prisistatymai. Istorikė ir kuratorė Luce Lebart kalbėjo apie moteris fotografes, pristatomas neseniai išleistoje knygoje „A World History of Women Photographers“. Jos kolega iš Lenkijos Adamas Mazuras apžvelgė savo rengiamą leidinį bei parodą apie Lietuvos fotografiją, kuri pavasarį bus eksponuojama Tarptautiniame kultūros centre Krokuvoje. Prancūzijoje gyvenantys lietuvių menininkai SetP Stanikas pakvietė pokalbiui apie fotografiją jų asmeninėje kūryboje.
Per penkias festivalio dienas VDA Nidos meno kolonijoje buvo perskaityta trylika paskaitų. Jas skaitė užsienio ir vietiniai menininkai bei menotyrininkai: Agnė Narušytė „Išvirkščio laiko peizažai: Mažoji Lietuva ir Ukraina“; Erika Grigoravičienė „Naujasis bestiarijus: gyvūnai karo Ukrainoje kronikose“; Arvydas Grišinas „Memai, vaizdiniai ir performatyvi karyba“; Adam Mazur (Lenkija) „XXI a. fotografinės knygos fenomenas“; Aušra Kundrotaitė (Ispanija / Lietuva) „Fotografijos kaip ikoninio ženklo kontekstualumas: intermedialumo teorijos ir ikoniškumo studijų perspektyva“; Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė „Fotografija, grafičiai ir Holokaustas“; Jelena Šalaj „Tai, ko NĖRA šeimos fotografijos albume: nekonvenciniai pasakojimai apie motinystę“; Tomas Pabedinskas „Džinsai, rokas ir politinės permainos“; Peter Delpeut (Nyderlandai) „Jono Meko atminties virpėjimas“; Luce Lebart (Prancūzija) „Pasaulinė moterų fotografijos istorija“; Paulius Jevsejevas „Vaizdas ir tekstas. Gyvūnų selfiai“ ir Natalija Arlauskaitė „Rytų Europos slaptųjų policijų mokomoji ir tarnybinė fotografija“.
Popietėmis vyko susitikimai su meninkais. Naujausius savo projektus pristatė Vladyslav Krasnoshchok (Ukraina), Jessica Backhaus (Vokietija), Virginijus Kinčinaitis, Vilius Dranseika, Youvalle Levy (Izraelis / Vokietija), SetP Stanikas (Prancūzija / Lietuva), Mindaugas Kavaliauskas, Agnė Jonkutė, Alishia Farnan (JK), Brigita Kasperaitė, Serena Dzenis (Australija / Islandija), Alvydas Lukys; Chia-Yun Wu (Taivanas) ir Laima Kreivytė (Cooltūristės).
Simpoziumo metu buvo galima dalyvauti ir praktiniuose fotografijos užsiėmimuose. Viena ryškiausių šiuolaikinės Vokietijos fotografijos atstovių Jessica Backhaus vedė dirbtuves „Apie intuiciją ir vizualinę poetiką“, kuriose buvo dirbama prie vaizdo suvaldymo, fotografijos knygos kūrimo, parodos rengimo ir projekto vystymo. Savo kūrybine patirtimi praktiniuose užsiėmimuose dalinosi ir lietuvių fotomenininkai. Artūras Šeštokas supažindino su pirmaprade fotografijos technologija – šlapio kolodijaus procesu. Visvaldo Morkevičiaus intensyvias dirbtuves „Mankšta“ sudarė teorijos skaitymas, diskusijos, idėjų vystymas ir kūrinio sukūrimas. Dalyvių kūrybiniai rezultatai buvo pristatyti simpoziumo pabaigoje vykusiame renginyje.
Vakarais buvo organizuojami neformalūs susibūrimai, kurių metu demonstruotos fotografijų projekcijos. Organizatoriai kvietė į Arlio fotografijos festivalio (Arles Les Rocontres de la Photographie) organizuojamo konkurso „Louise Roederer Discovery Award“ finalistų darbų peržiūrą. Jau penktus metus vyko ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos rengiamo projekcijų konkurso finalistų darbų pristatymas. Šių metų konkursu „Ramybė prieš audrą arba lyg būtum uragano akyje“ buvo siekiama atkreipti dėmesį į pasaulį po karantino ir Rusijos invaziją į Ukrainą. Iš 60-ies pateiktų paraiškų konkursui buvo atrinkta 20, o nugalėtoja tapo Australijoje gimusi ir šiuo metu Islandijoje gyvenanti fotomenininkė Serena Dzenis (projektas „2021 ± II: Utopia Broadcasting“). Seminare buvo galima išgirsti ir šios menininkės paskaitą.
Akivaizdu, kad pastaraisiais metais Lietuvos fotomenininkų sąjungos rengiamas simpoziumas peržengė tradiciškai suvokiamos fotografijos ribas. Ieškoma naujų jos formų, keliamos aktualios idėjos, kurios nagrinėjamos paskaitose bei diskusijose, fotografiją traktuojant ne kaip atskirą meno sritį, bet aptariant ją bendrame šiuolaikinio meno kontekste.
Nepaisant gana skirtingų šių renginių tikslų, visų jų dėmesio centre – fotografija. Temų įvairovė, paliečianti analogines ir skaitmenines fotografijos raiškas, jos pateikimo ir priėmimo būdus, archyvavimo, įsigijimo bei kolekcionavimo ypatybes tik paliudija, kad fotografija Lietuvoje itin aktuali. Ir nors dar egzistuoja nemažai klausimų fotografijos tema, į kuriuos atsakymų šiuo metu nėra, dėmesys medijai, jos raidai, plėtotei, suvokimui ir net panaudojimui atrodo pakankamas, kad ateityje jie būtų surasti.
Erasmus+ projektas „Photography Kaleidoscope: Inclusion, Communities, and Knowledge“ (PhotoKICK) įgyvendinamas kartu su tarptautiniais partneriais iš Lietuvos (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus), Latvijos (Kuldygos meno ir technologijų centras), Ispanijos (Kultūros asociacija „Espacio Rojo“), Slovėnijos (Mokslo, tyrimų meno, kultūros, edukacinių programų ir technologijų asociacija „EPEKA“) ir Vengrijos (Vengrijos nacionalinis muziejus).
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.
Informaciją parengė Danguolė Ruškienė (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka).
