Kaip menas gali stiprinti pilietiškumą? Į šį klausimą atsakymų ieško Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka kartu su partneriais iš Latvijos, Portugalijos, Belgijos ir Austrijos, įgyvendindama tarptautinį „Erasmus+“ projektą CITRUS („Civic art transforms us: art-based approach to fostering civic participation“), kuris tęsis iki 2027 m. spalio 31 d. Projektas siekia stiprinti suaugusiųjų pilietines kompetencijas ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą, pasitelkiant meną, kultūrą bei papildytąją realybę (AR). Svarbi šio projekto dalis – įtrauktis, todėl veiklos ir priemonės kuriamos taip, kad būtų prieinamos ir skaitymo sunkumų turintiems žmonėms.
Nuo 2025 m. rudens jau vyko nuotoliniai susitikimai su pilietinio ugdymo iniciatyvas, edukacinius metodus ir skaitmeninio mokymosi sprendimus plėtojančiais užsienio partneriais, o šių metų kovo 19–20 d. Monse (Belgijoje) surengti tarptautiniai kontaktiniai šio projekto mokymai, skirti įtraukiosios edukacijos temai. Keturi Klaipėdos bibliotekos specialistai kartu su projekto partnerių atstovais gilinosi, kaip kurti veiklas, prieinamas skaitymo sunkumų patiriantiems suaugusiesiems.
Mokymų tema aktuali, nes bibliotekos šiandien yra ne tik informacijos ir leidinių prieigos vietos, bet ir atviros neformaliojo ugdymo, kultūrinio dalyvavimo ir bendruomeninio mokymosi erdvės. Todėl edukacijų prieinamumas tampa vienu svarbiausių kokybės kriterijų. Pilietinis dalyvavimas prasideda nuo galimybės suprasti, įsitraukti ir jaustis laukiamam, tačiau ne visi suaugusieji į edukacines veiklas ateina turėdami vienodas galimybes. Vieniems kliūtimi tampa sudėtinga kalba, kitiems – per greitas tempas, neaiškios instrukcijos, perteklinis informacijos kiekis ar veiklos forma, reikalaujanti aktyvaus įsitraukimo nuo pirmųjų minučių.
Mokymuose analizuota, kaip atpažinti kliuvinius, taikyti lengvai suprantamą kalbą, aiškiai struktūruoti veiklas ir pasitelkti metodus, padedančius į edukacijas įtraukti suaugusiuosius. Pavyzdžiui, kūrybinėje edukacijoje barjeru gali tapti vien žodžiu pateiktos instrukcijos, greitas tempas ar lūkestis, kad visi dalyviai iš karto įsitrauks į grupinę veiklą ir viešai pristatys rezultatą. Tokiais atvejais kai kuriems suaugusiesiems veikla gali kelti įtampą.
Mokymų vedėjai pabrėžė, kad įtrauktis nesumenkina turinio – priešingai, gerai apgalvota edukacija leidžia sudėtingas temas perteikti taip, kad jos taptų aiškios ir suprantamos platesniam dalyvių ratui. Šios įžvalgos skatina permąstyti ne tik edukacijų turinį, bet ir jų aprašymus, vedimo būdą, tempą bei dalyvių įsitraukimo formas. Daug dėmesio skirta aptarti praktikas, kurios padeda kurti saugią ir aiškią mokymosi aplinką, kai dalyvis supranta, ko iš jo tikimasi. Akcentuota, kad edukacija nebūtinai turi būti sudėtinga – ji turi būti aiški, prasminga ir tokia, kurioje žmogus galėtų dalyvauti nebijodamas suklysti. Tai svarbu dirbant su suaugusiaisiais, kurių patirtys, pasitikėjimas savimi ir mokymosi įpročiai gali būti labai skirtingi.
Svarbus mokymų aspektas – tarptautinis keitimasis patirtimi. Skirtingų šalių organizacijų pavyzdžiai leido pamatyti, kad įtrauktis nėra vien teorinė nuostata – tai konkretūs sprendimai, susiję su kalba, struktūra, tempu ir komunikacija. Tokios diskusijos padeda ne tik perimti gerąsias praktikas, bet ir kritiškai įvertinti savo vykdomas edukacines veiklas.
Mokymų vertę sustiprino dalyvių refleksijos, kurios atskleidė ne tik profesinį augimą, bet ir tai, kaip įgytos žinios pritaikomos praktikoje. Vyriausioji metodininkė projektinei veiklai Viktorija Žilinskaitė pažymėjo: „Mokymų metu buvo vertinga susipažinti su skirtinga organizacijų patirtimi įtraukties srityje. Itin įsiminė praktinių pavyzdžių analizė ir bendras kylančių iššūkių aptarimas, kurių metu ieškojome sprendimų, padedančių užtikrinti įvairius poreikius turinčių suaugusiųjų galimybes dalyvauti neformalaus švietimo veiklose. Pažintis su suaugusiųjų švietimo srities profesionalais iš Latvijos, Belgijos, Austrijos ir Portugalijos įkvėpė motyvacijos ieškoti ne visuomet lengvų, bet itin prasmingų ir reikalingų sprendimų, kad mokymasis visą gyvenimą būtų prieinamas kiekvienam.“
Bibliotekos edukatorė Vaiva Kulišauskienė pripažino: „Mokymai Belgijoje buvo labai naudingi ir įkvepiantys – sužinojau daugiau apie įtraukų mokymą ir lengvai suprantamo teksto kūrimą. Supratau, kaip svarbu informaciją pateikti aiškiai ir paprastai, kad ji būtų prieinama visiems, ypač žmonėms, patiriantiems skaitymo sunkumų. Labai patiko aktyvūs, įtraukiantys lektoriai ir draugiška dalyvių bendruomenė.“
Skirtingų šalių organizacijų pavyzdžiai leido pamatyti, kad įtrauktis nėra vien teorinė nuostata – tai konkretūs sprendimai, susiję su kalbėjimo būdu, tempu ir apskritai komunikacija.
Svarbi ir vizualinė komunikacija. „Mokymai priminė, kad kokybiškas vizualus informacinis turinys yra tas turinys, kuris yra visiems prieinamas ir suprantamas“, – akcentavo bibliotekinių procesų automatizavimo inžinierius Simonas Linkus. Šio reikalavimo bibliotekos ypač turėtų paisyti kurdamos plakatus, kvietimus, skaitmeninę informaciją ir edukacines priemones.
Mokymų pabaigoje daug dėmesio skirta savirefleksijai. Dalyviams pristatytas įtraukiosios edukacijos savitikros modelis, kviečiantis klausti: ar mokymosi tikslas aiškus? ar veikla grindžiama aiškia ir nuoseklia idėja? ar pirmasis žingsnis yra suprantamas? ar į veiklą galima įsitraukti be ilgų instrukcijų? Tokie klausimai padeda pažvelgti į edukaciją ne tik iš organizatoriaus, bet ir iš dalyvio perspektyvos.
Projekto partnerių Monse surengti mokymai padėjo dar aiškiau suprasti, kad įtrauktis edukacijoje prasideda nuo veiklos apmąstymo, o ne nuo tam tikrų papildomų priemonių. Aiškus aprašymas, lengvai suprantama kalba, nuosekli struktūra, skirtingi įsitraukimo būdai ir jautrumas dalyvio patirčiai – tai principai, kuriuos bibliotekos turėtų taikyti edukacijoms. Būtent tokie sprendiniai ir nuostatos padeda kurti socialiai jautrią edukacinę aplinką ir įtraukti į edukaciją tuos suaugusiuosius, kuriems sunkiau tai padaryti.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.
Parengė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos vyriausioji edukatorė Valdemara Butkevičienė. Nuotraukų autorius – Artis Gustovskis.
