Rugpjūčio pradžioje Kaune vykusiame tarptautiniame Lietuvos lobiautojų asociacijos organizuotame renginyje „GeoFortress 2025“ klaipėdietis Herkus Daublys įvertintas nacionaliniu apdovanojimu už lobį, kurį jis sukūrė ir paslėpė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Prieš pusantrų metų prie lobių ieškotojų bendruomenės prisijungęs trylikametis jau drąsiai gali vadintis patyrusiu lobiautoju, nes yra suradęs pusantro tūkstančio lobių ir sukūręs bei paslėpęs virš 20 unikalių lobiukų. Apie apdovanojimą ir kitus Herkaus lobius smagiai pasikalbėjome.
– Herkau, sveikinu su įvertinimu!
– Ačiū! Ne tik aš gavau įvertinimą – šiemet du apdovanojimus pelnė klaipėdiečiai. Aš gavau „Metų multi“ kategorijos apdovanojimą. Tai reiškia, kad norint rasti mano lobiuką reikia atlikti keletą skirtingų užduočių. Taip pat apdovanojimą gavo ir dar vienas vyras, kuris viename Girulių take paslėpė keletą lobiukų. Jam buvo įteiktas „Metų trail“ kategorijos apdovanojimas.
– Labai džiaugiuosi, kad šis, bibliotekoje paslėptas lobis, sulaukė apdovanojimo. Kaip tavo sukurtus lobiukus vertina kiti lobiautojai?
– Šiaip gerai vertina, o susitikus gyvai dažnai nustemba, kad aš toks jaunas, o tokius kokybiškus lobius paslėpiau. Bibliotekos lobiuką ypač gerai vertina. Ir man pačiam, ir kitiems jis labai patinka. Tik gaila, kad į biblioteką užsuka mažesnis lobiautojų srautas, nes, pavyzdžiui, turistai, atvykę kruiziniu laivu, čia neužsuka. Aplanko tik lietuviai arba užsienio turistai, savarankiškai keliaujantys po Lietuvą.
– Papasakok, kas yra lobiavimas?
– Lobiavimas (angl. Geocaching) – tai žaidimas, prie kurio gali prisijungti kiekvienas pasaulio žmogus. Dalyviai gali ieškoti paslėptų lobiukų arba patys juos kurti ir slėpti. Tai bendruomenė, kurioje žmonės dalijasi savo atradimais ir džiaugiasi vieni kitų sukurtais lobiais.
Lobiukai būna kelių tipų. Paprasčiausi – tradiciniai. Programėlėje gauni koordinates, užuominą ir keliauji jų ieškoti. Yra ir sudėtingesnių tipų, pavyzdžiui, „Mystery“ ir „Multi“. Vienas tokių – apdovanotasis bibliotekos lobiukas, kuriam reikia atlikti kelias užduotis, kad sužinotum tikslią vietą ar būdą, kaip pasiekti lobį.
Štai kaip atrodo paieška bibliotekos lobiuko: pirmiausia programėlėje lobiautojas randa bibliotekos kieme esančio bunkerio koordinates ir užduotį – surasti apie jį informacijos. Tada jis turi nueiti į Vaikų ir jaunimo biblioteką ir gautais faktais pasidalyti su bibliotekininkėmis. Įvykdęs užduotį gauna knygos formos dėžutę bei didelį raktų ryšulį. Tik atradęs tinkamą raktą lobiautojas gali atrakinti patį lobiuką.
Be to, egzistuoja ir virtualūs lobiai. Kiekvienas naujai sukurtas lobis yra tikrinamas moderatoriaus, kad atitiktų nustatytus reikalavimus.
– Kokie tie reikalavimai?
– Pagrindinis reikalavimas, kad tarp lobių būtų išlaikytas 161 metro atstumas. Taip pat turi būti nurodyta tiksli lobio lokacija ir rišliai sudėliota užuomina. Lobis turi būti įdėtas į patvarų, vandeniui atsparų konteinerį, lobio turinyje turi būti užrašinė, kad lobiautojai galėtų į ją pasirašyti kaip įrodymą, kad lobį tikrai rado. Dar didelis pliusas, jei vietovė, kurioje paslėptas lobis, turi aprašymą, nes lobiautojai ne tik ieško, bet ir mėgsta keliauti ir sužinoti kažką naujo apie vietą, kurioje jis paslėptas.
– Kiek iš viso lobiukų esi sukūręs?
– Esu sukūręs 18 fizinių ir 5 virtualius lobiukus. Taip pat esu pakeitęs ir kitų prarastus lobius. Pavyzdžiui, jei nerandi lobio ir matai, kad keli žmonės prieš tai taip pat jo neaptiko, gali pats jį atnaujinti.
– Ar tada autorystė tampa tavo?
– Ne, lobis vis tiek lieka kito žmogaus nuosavybe, tačiau jį pakeisdamas padarau paslaugą tiek savininkui, tiek kitiems ieškotojams. Beje, ir mano dingusius lobiukus kelis kartus yra pakeitę kiti.
– Bibliotekos lobiuką žinau ir stebiu, kas ateina, ypač vasaros metu. O kur paslėpti kiti tavo lobiukai?
– Vienas iš lobiukų yra Klaipėdos turizmo informacijos centre. Jis ganėtinai panašus, ten yra dėžutė su skyreliais monetėlėms, atributams sudėti, žinoma, ir pieštukui su užrašine.
Į lobiuką kartais dar pridedu žaisliukų vaikams ir iš pajūrio suvenyrų turistams. Didžiąją dalį savo sukurtų lobiukų esu paslėpęs senamiestyje, nes ten būna didžiausias žmonių srautas. Pagrindiniai Klaipėdos lobiautojai yra ne vietiniai, o turistai. Didžioji jų dalis atvyksta vasarą su kruiziniais laivais. Mano dažniausiai lankomas lobis yra paslėptas prie pasukamo tiltelio. Vadinu jį sėkmingiausiu, nes jis turi daugiausia padėtų taškų (angl. Favourite point). Paaiškinsiu, ką tai reiškia: „Premium“ vartotojai, sumokėję tam tikrą sumą programėlėje, kas dešimt rastų lobių gauna širdelę, kuria gali pažymėti patikusį lobį. Šis lobis prie pasukamo tiltelio turi daugiau nei 150 tokių širdelių, o jį jau surado apie 400 žmonių.
Lobis yra paslėptas parūdijusioje mėlynoje elektros dėžutėje. Kai ją pirmą kartą radau, ji buvo tuščia, be jokių laidų, tad joje ir paslėpiau lobį. Uždėjau spynelę, o norint atrakinti, programėlėje reikia atlikti paprastą užduotį ir rasti atrakinimo kodą.
– Puiki idėja – taip lobiukas tapo apsaugotas nuo smalsių praeivių.
– Taip. Vasarą yra tekę keisti ir tvarkyti spynelę. Eidavau tikrinti kas antrą dieną. Vasarą būna labai didelis lobiautojų srautas, dažnai būna kad ir kokie penki žmonės per dieną atranda mano lobį.
– Ar lobiavimas reikalauja daug investicijų? Pavyzdžiui, bibliotekos lobiui pirkai knygą, o kuriant ir prižiūrint kitus lobius, spėju, taip pat prireikia nemažai lėšų.
– Taip, tikrai. Aišku, visada galima pačiam pasigaminti lobį, ką aš su tėčiu dažnai ir darau. Pavyzdžiui, galima nupjauti medžio šaką, išgręžti joje skylę, įdėti konteineriuką ir tokią šaką pakabinti ant medžio. Būdų yra įvairių. Aš stengiuosi gaminti kuo įdomesnius lobiukus. Kiti, būna, tiesiog pakabina kur nors krūme tokias PET kolbeles, skirtas plastikiniams buteliams pripūsti. Dar, jei yra noro, galima pasigaminti monetėlių. Aš irgi esu jų pasigaminęs su savo vardu ir sekimo kodu. Jeigu norisi profesionaliai lobiauti, tada tai ir kainuoja.
– Jau žinau tris tavo sukurtus lobiukus: mūsų bibliotekoje, Turizmo ir informacijos centre ir prie pasukamo tiltelio. Ar dar turi ypatingesnių lobiukų, apie kuriuos norėtum papasakoti?
– Taip, dar turiu vieną, kurį teko ne kartą taisyti. Pirmąjį kartą šį lobiuką pats meistravau. Pagaminau tokį nedidelį konteineriuką ir su karštais klijais priklijavau jį prie apšiurusios plytų sienos. Gavosi tokia nedidelė kyšanti plyta sienoje. Kelis kartus jį teko gaminti iš naujo, nes arba jį kažkas paėmė, arba lobiukas tiesiog iškrisdavo. Tas pastatas priklauso mano tėvams, tai užsisakėm tokią nedidelę plastikinę elektros dėžutę ir ją ten prisukom. Dar du lobiukus esu inkilėliuose paslėpęs.
– Ar paukščiai neapsigyveno prie tavo lobiukų?
– Ne, skylutes užtaisiau, kad neįskristų. O patį inkilėlį atidarau pakėlęs stogelį. Norint rasti tokį lobiuką tenka lipti ir į medžius. Lobiukai programėlėje reitinguojami pagal sunkumą arba vietos prieinamumą (angl. Terrain). Pavyzdžiui, jeigu reikia lipti į medį kelis metrus, jo reitingas bus 3.0. Pats sunkiausias bus 5.0. Toks gali būti kur nors po vandeniu arba labai aukštam medy. Žodžiu, tokiam lobiukui pasiekti jau reiktų specialaus pasiruošimo ir įgūdžių.
– Ar teko tokio ieškoti?
– Teko ieškoti lobiuko su reitingu 4.5. Tuomet lipau į labai didelę eglę Giruliuose, apie 10-ties metrų aukščio. Buvo nelengva lipti, bet neturiu didelės aukščio baimės, tad įveikiau.
– Ar tėvai žinojo?
– Taip, su mamos priežiūra lipau.
– Tai suprantu, kad į lobiavimą įtraukei visus šeimos narius: su tėčiu gamini lobiukus, su mama kartu ieškai. Ar pats atradai lobiavimą? Kokia buvo lobiavimo pradžia?
– Atradau pats. Žiūrėdavau „Youtube“ kaip vienas amerikietis ieško ypatingų, unikalių lobių. Ir vieną žiemos dieną, būdamas Smiltynėje, atsisiunčiau tą programėlę. Pamačiau, kad visai netoliese yra paslėptas lobiukas. Nuėjom ir atradom jį – buvo labai smagu. Tuomet užsinorėjau ir pats paslėpti lobiuką. Pirmieji mano sukurti lobiai buvo labai paprasti. Paskui pradėjau su tėvais gaminti sudėtingesnius, užsisakyti šį bei tą – taip viskas ir prasidėjo.
– Žinau, kad lobiautojai yra susibūrę į aktyvią bendruomenę, kad jie reguliariai susitinka, organizuoja bendrus žaidimus, renginius ir panašiai. Kur yra tekę dalyvauti?
– Taip, esu keliuose renginiuose buvęs. Be šio neseniai vykusio Mega renginio Kaune, kuriame dalyvavo apie 600 dalyvių, dar esu dalyvavęs keliuose mažesniuose. Būna CITO renginių, kurių tikslas – valyti aplinką (angl. Cache in trash out). Tokiame taip pat teko dalyvauti, jis vyko Klaipėdoje, bet organizavo jį ne patys klaipėdiečiai, o atvykę turistai iš Vokietijos. Susitikome valyti Klaipėdos senamiesčio, bet iš tikrųjų nelabai ką ir buvo valyti, tai tiesiog smagiai pabendravome. Kiekvienais metais skirtingų šalių lobiautojai varžosi, kuri šalis galės suorganizuoti GIGA renginį, tad kurios šalies lobiautojų užsiregistruoja daugiausia, ten jis ir įvyksta. Tokiame dar neteko sudalyvauti.
– Tai kiek Lietuvoje yra lobiautojų?
– Nesu tikras, spėčiau, kad Lietuvoje aktyvių lobiautojų yra kokie 500.
– Skaičiau, kad pasaulyje tarptautinę bendruomenę sudaro virš 2 milijonų aktyvių narių, o Lietuvoje yra užsiregistravę apie 1 600 lobiautojų, kurie yra suradę bent po 100 lobių.
– Taip, tačiau dažnai būna tokių, kurie suranda 100 lobiukų ir atsijungia.
– O kiek pats esi suradęs?
– Esu suradęs virš 1500 lobių.
– Tai tikrai esi patyręs lobiautojas.
– Na, pusiau. Lietuvoje, daugiausiai lobių radęs lobiautojas yra „Vaaaaa“, jis yra radęs virš 50 000 lobių. O pasauliniu mastu, lobiautojas, radęs daugiausiai lobių, vadinasi „Mondou2“, jis yra radęs virš 270 000 lobių!
– Oho, nieko sau skaičiai!
– Net nežinau, kaip įmanoma tokius skaičius pasiekti.
– Ar lobiavimas populiariausias tarp suaugusių žmonių?
– Taip, tikrai didžiausią dalį lobiautojų sudaro suaugusieji. Lobiauja ir vaikai, bet jie ilgai neišbūna. Šiltuoju sezonu jų šiek tiek atsiranda, o prasidėjus mokslo metams pradingsta.
– Kokių Lietuvoje žinai ypatingesnių lobių?
– Manau, daugiausia ypatingų lobių galima rasti Vilniuje, ten jų beveik už kiekvieno kampo. Vienas ypatingas lobis, sukurtas aktyvaus lobiautojo ir pavadintas „Goblino lobis“, paliko didžiausią įspūdį. Ieškojau jo vasarą: reikėjo persisverti per tiltelį, ištraukti iš vandens akmenį, o iš skylės iššoko didelis butelis, kuriame buvo žemėlapis. Pagal jį reikėjo naviguoti miško takeliais, surasti lentelę su goblino atvaizdu, o prie kelmelio dar ilgai – gal pusvalandį – ieškojau, kol su magnetu pagaliau sužvejojau paslėptą lobį. Tai, manau, buvo geriausias lobis, kokį esu radęs.
Šis lobiautojas apskritai daug kuria tokių ypatingų lobių, ir aš esu pasinaudojęs keliais jo sumanymais. Žinoma, atsiklausiau – pavyzdžiui, bibliotekos lobiui panaudojau jo idėją su raktų ryšuliu.
– Tikrai, intriguoja kaip kokiam nuotykių filme. Kuo be lobiavimo dar užsiimi laisvalaikiu?
– Lankau orientavimosi sportą. Anksčiau lankiau lengvąją atletiką. Dar anksčiau – fortepijono pamokas muzikos mokykloje.
– Kuo norėtum tapti suaugęs?
– Pats dar gerai nežinau. Nemanau, kad norėčiau veikti kažką susijusio su orientaciniu sportu ar lobiavimu. Norėčiau, kad tai liktų kaip hobis, ne kaip pragyvenimo šaltinis. Kokios profesijos norėčiau imtis, dar neturiu vizijos.
– Na, turi dar tam laiko, tikrai. Kaip sugalvojai mūsų biblioteką pasirinkti?
– Čia dažnai lankausi, čia knygas imu. Man patiko idėja, kad lobiuką galima paslėpti organizacijoje, kaip ir Turizmo informacijos centre. Ir vieną dieną internete pamačiau parduodamą knygutės formos dėžutę. Pagalvojau, kad smagu būtų tą knygą padaryti teminiu lobiuku, taip ir pasirinkau biblioteką.
– Aš labai džiaugiuosi, kad įtraukei biblioteką į lobiautojų programėlę, sulaukei apdovanojimo ir nuolat atvedi lobių ieškotojus pas mus. Kas skatina ieškoti, kurti, įsitraukti į lobiautojų bendruomenę?
– Tiksliai net nežinau. Man smagu rasti lobių, pamatyti jų įvairovę ir pačiam prigalvoti, kur ir kaip juos paslėpti. Galiausiai, tai yra laiko leidimas lauke, gamtoje, ne prie ekranų.
– Ar turi bendraamžių draugų, su kuriais kartu ieškai ar kuri lobius?
– Turiu draugą, su kuriuo kartu ieškome ir slepiame lobius. Kartais ir vienas ieškau, kartais su tėvais ar su draugais.
– Dar planuoji sukurti lobiukų?
– Turiu kelias idėjas ir manau, kad ateityje jų atsiras ir daugiau.
– Kas įdomiau: sukurti ar surasti lobį?
– Manau, smagiausia kurti lobius ir matyti, kaip kiti džiaugiasi atradę juos – širdelių paspaudimai, pagyrimai tikrai nudžiugina. Labai patinka kurti kokybiškus lobius ir sulaukti įvertinimo. Vėlgi, taip pat smagu ir rasti kokybiškų lobiukų bei kitus pagirti.
– Tai ačiū tau už pokalbį ir linkiu sukurti kuo daugiau ypatingų lobiukų!
– Ačiū labai!
Kalbino vyriausioji bibliotekininkė Lina Bimbirytė
