Pradžia

„Klaipėdos ženklai“ (virtuali)

Pradžia

Paroda skirta Klaipėdos miesto 770-mečio jubiliejui

Prieš Jūsų akis – Klaipėdos savitumą atspindintys ženklai. Miestą gali identifikuoti įvairūs savotiškais simboliais tapę faktoriai – statiniai, gatvių pavadinimai, spalvos, kvapai, garsai... Visi šie asociatyvūs vaizdiniai kiekvienam iš mūsų sukuria vis kitokį įspūdį – jis sykiu ir asmeniškas ir suprantamas visiems. Klaipėdai paprastai priskiriami tie vaizdai, kurie turi tiesioginį ryšį su jūra, pakrante ar uostu. Šie elementai ir sukuria miesto naratyvą arba legendą. Istorijos vingiuose kintant miestovaizdžiui, tradicijoms ir vertybėms, keičiasi ir simboliai. Klaipėda gali didžiuotis turėdama turtingą praeitį skirtingų kultūrų kryžkelėje ir seniausią heraldinį simbolį dabartinėje Lietuvos teritorijoje.

Herbas – tai ženklas, simbolizuojantis miesto savarankiškumą. Klaipėdos herbe per amžius dominuoja tie patys pagrindiniai elementai – bokštai, laivas ir jūra – kurių semantika įvairiais laikotarpiais buvo traktuojama skirtingai. Kol Klaipėdos herbas įgavo galutinį pavidalą, jo vaizdai, nors ir išlaikydami pagrindinius elementus, šiek tiek varijavo.

Parodoje pristatomas vizualus Klaipėdos herbo raidos kelias nuo XV amžiaus iki šių dienų. Ši heraldinio simbolio kaita atsispindi ir eksponuojamuose dailininkės Jūratės Bizauskienės darbuose.

Ekspozicijoje yra ir vienas seniausių Klaipėdos ženklų – 1511 metų Memelio komtūro antspaudas. Šiuo antspaudu pažymėtas dokumentas yra saugomas Slaptajame valstybiniame Prūsijos kultūros paveldo archyve (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz GStA) Berlyne, kurio kopija visuomenei pristatoma pirmą kartą.   

Klaipėdos heraldinio simbolio panaudojimo arealas labai platus: nuo antspaudo iki suvenyro, nuo dokumento iki lėkštės, nuo reklamos iki garbingo apdovanojimo...  Parodoje eksponuojami objektai saugomi Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvuose, AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V) archyve, Manheimo archyve MARCHIVUM, Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) bei klaipėdiečių asmeninėse kolekcijose.

Projektą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė

Parodą parengė:

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka

Virtualią parodą parengė:  Jurga Bardauskienė, Marius Apulskis

Partneriai:

    

PROGINĖ LĖKŠTĖ, SKIRTA PAGALBOS KLAIPĖDOS KRAŠTUI SĄJUNGOS „KRIEGSHILFSVEREIN BADEN FÜR DEN KREIS MEMEL“ ĮKŪRIMUI PAMINĖTI

Fotogr. Antanas Lukšėnas

1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Rytų Prūsija bei Klaipėdos kraštas jo padarinius pajuto vieni pirmųjų Vokietijos imperijoje. Todėl pradėtos kurti įvairios organizacijos, skirtos nukentėjusiems nuo karo gyventojams remti. Visoje Vokietijoje kūrėsi globos draugijos, kurios rėmė vieną ar kitą Rytų Prūsijos miestą ar apskritį. Klaipėdos globėju tapo Manheimas. 1915 m. lapkričio 17 d. Manheimo rotušėje pirmininkaujant tuometės Badeno didžiosios kunigaikštystės vidaus reikalų ministrui dr. Johanui H. F. fon Bodmanui (Johann Heinrich Freiherr von und zu Bodman), įvyko pirmasis susirinkimas, kuriame pradėta kurti pagalbos Klaipėdos kraštui sąjunga „Kriegshilfsvereins Baden für den Kreis Memel“. Šiame susirinkime dalyvavę įvairūs politikai, pramonininkai, valdžios ir švietimo atstovai priėmė ir šios sąjungos statutą. Statutas, be kitų įsipareigojimų, numatė metinį narių bei steigėjų mokestį. Bendra įsipareigojimų suma siekė 500 tūkst. markių.

Siekiant surinkti daugiau lėšų, Karališkosios porceliano dirbtuvės Berlyne 1915 m. pradėjo gaminti progines lėkštes, skirtas šiai globos akcijai. AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V.) archyve saugomos lėkštės centre – Prūsijos, Badeno ir Memelio herbai. Šis eksponatas žymi šimtmetį skaičiuojančią Manheimo ir Klaipėdos partnerystę, prasidėjusią 1915 metais.

Eksponatas saugomas KLAVB, AdM

KOMPANIJOS „KAFFEE HAG“ ETIKETĖ

KOMPANIJOS „KAFFEE HAG“ ETIKETĖ

20 a. pradžioje Brėmene (Vokietija) veikusi pirmoji pasaulyje kavos be kofeino gamybos kompanija „Kaffee Handelsgesellschaft AG“ (Kaffee HAG, Coffee Hag) pradėjo leisti gyvenamųjų vietovių heraldinius ženklus bei jiems kolekcionuoti skirtus albumus.

Šių ženklų ir albumų iniciatorė buvo tuometė asociacija „Die Brücke“ (liet. „Tiltai“), be kitos veiklos, iškėlusi tuo metu novatorišką idėją parengti standartizuotus publikuojamos medžiagos dydžius. Siekdama reklamuoti savo veiklą, organizacija ieškojo įtakingų rėmėjų bei ragino įmones leidybos darbuose naudoti jos parengtus naujus standartus. Viena iš įmonių tapo „Kaffee HAG“, heraldinių ženklų kolekciją pradėjusi leisti formatu „Weltformat V“ (4x5,66 cm), o jiems rinkti skirtus albumus – formatu „Weltformat IX“ (16x22,6 cm). Informacija apie dydį nurodoma ir Vokietijai bei Šveicarijai skirtų serijų, pradėtų leisti dar 1910 m., ženklų antroje pusėje. Patys albumai buvo leidžiami kaip atskirų lapų rinkiniai, kuriuos vėliau buvo galima sujungti.

Į kiekvieną „Kaffee HAG“ pakuotę įdėtais kuponais galėta atsiskaityti įsigyjant miestų, miestelių ar kaimų heraldinius ženklus, kurių antroji pusė padengta klijais, siekiant palengvinti įklijavimą į albumus. Taip pat už kuponus buvo įsigyjami ir rinkiniams skirti albumai.

Nors 1913 m. „Die Brücke“ organizacija bankrutavo, o dar po metų buvo panaikinta, heraldinių ženklų ir albumų leidyba tęsėsi, o jų dydis liko nepakitęs.

Vokietijos ir Šveicarijos serijoms skirtus heraldinius ženklus piešė garsus to meto heraldikas Otto Huppas, jo inicialais O ir H pažymėta kiekviena etiketė. Šios dvi serijos, pradėtos leisti prieš I pasaulinį karą, užbaigtos taip ir nebuvo. XX a. trečiąjį bei ketvirtąjį dešimtmetį pradėtos leisti ir kitoms šalims skirtos heraldinių ženklų serijos. Iš viso 1914–1955 m. išleisti apie 125 skirtingi albumai, neįgyvendinti liko planai išleisti albumus, skirtus Baltijos šalims.

Eksponatas saugomas KLAVB, AdM

ETIKETĖ SU KLAIPĖDOS MIESTO HERBU

Fotogr. Antanas Lukšėnas

Iš kolekcinių etikečių rinkinio „Memel“, kurias Turmac Tobacco Company“ fabrikas (Zevenaaras, Nyderlandai) XX a. pradžioje dėdavo į cigarečių pakelius.

Eksponatas saugomas KLAVB, AdM

KLAIPĖDOS MIESTO TARYBOS NARIO ŽENKLELIS

Fotogr. Arvidas Jasmanis

Melchioras, stiklo emalis. Autorius Vidas Bizauskas, 2004 m.

Iš asmeninės Algirdo Grublio kolekcijos

KARALIŠKOJO PRŪSIJOS JŪRŲ IR PREKYBOS MIESTO MEMELIO MAGISTRATO IŠKILUSIS ANTSPAUDAS

KARALIŠKOJO PRŪSIJOS JŪRŲ IR PREKYBOS MIESTO MEMELIO MAGISTRATO IŠKILUSIS ANTSPAUDAS

Karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto Memelio magistrato antspaudas. Jame virš Klaipėdos herbo vaizduojamas Prūsijos erelis su skeptru ir valdžios obuoliu.

Šiuo antspaudu pažymėtas 1826 m. rugsėjo 26 d. liudijimas (Bürgerbrief), suteikiantis miestiečio teisę laikrodininkui Francis Martineau.

Prancūzijoje gimęs laikrodininkas F. Martineau, 1812 m. gyvenęs Insterburge (buv. Įsrutis, dab. Černiachovskas Kaliningrado sr.), 1826 m. rugsėjo 26 d. tapo visateisiu Memelio miestiečiu. 1858 m. adresų knygoje nurodyta, kad F. Martineau, vienas iš 7 Memelyje tuo metu buvusių laikrodininkų, gyveno iki šių dienų neišlikusiame name Palangos g. 45.

1852 m. laikraštyje „Memeler Wochenblatt“ F. Martineau skelbė, kad parduotuvėje galima įsigyti kišeninių laikrodžių, laikrodžių su grandinėle, stalinių iš bronzos, porceliano, alebastro ar poliruotos medienos pagamintų Paryžiaus bei Vienos laikrodžių, Švarcvaldo laikrodžių (medinis laikrodis su gegute), aukso, bronzos ar plieninių prancūziškų grandinėlių laikrodžiams mažiausiomis kainomis.

1858 m. vasarą F. Martineau persikėlė į staliaus A. Liedtke namą Puodžių g. 14, prieš Katalikų bažnyčią. Dar dirbdamas senojoje vietoje, organizavo laikrodžių išpardavimus, laikraštyje „Memeler Dampfboot“ skelbėsi po persikėlimo, žadėdamas laikrodžių taisymo darbus atlikti kaip įmanoma geriau ir pigiau.

1866 m. adresų knygoje jau nurodoma tik laikrodininko našlė, gyvenusi Kepėjų gatvėje.

Eksponatas saugomas KLAVB, AdM

KNYGOS SKIRTUKAS

Fotogr. Arvidas Jasmanis

Eksponatas saugomas KLAVB, AdM