Kviečiame apsilankyti klaipėdiečio dailininko Ernesto Žvaigždino personalinėje parodoje „Šiapus horizonto“. Paroda pradeda E. Žvaigždino kūrybos pristatymą, skirtą autoriaus 70-ajam jubiliejui. Parodos pavadinimas „Šiapus horizonto“ sufleruoja ribą, tačiau E. Žvaigždino tapyboje ši riba nėra baigtis – veikiau atspirties taškas. Horizontas čia suvokiamas ne kaip geografija, bet kaip mąstymo ir matymo teritorija. Tai vieta, kur kolektyvinė atmintis susilieja su asmenine patirtimi, o realybė transformuojasi į vizualinę metaforą.
Ankstyvojoje E. Žvaigždino kūrybos fazėje ryškus lietuvių dailės tradicionalizmas palaipsniui perėjo į individualių raiškos priemonių paieškas. Palyginti anksti subrandintas kūrybinis stilius šiandien pasižymi savita tapybos maniera ir originaliu koloritu. Profesionaliai valdomos raiškos priemonės formuoja dinamiškos, nuolat kintančios tapybos įspūdį. Dailininko darbuose svarbi ne tik spalva, bet ir faktūra. E. Žvaigždinas nesitenkina glotniu drobės paviršiumi, jis jį performuoja: tepa tirštą, reljefišką potėpį, stumdo, gramdo dažų sluoksnius tol, kol išryškina spalvų/prasmių kontrastus, užaštrina jam aktualias detales. Gilėja ne tik dažų sluoksniai, vaizdai, bet ir autoriaus mintys. Jaukūs spalvų deriniai vietomis pereina į asociatyvius ir gan griežtus konstruktus. Ekspresyvi E. Žvaigždino tapyba priartėja prie abstrakcijos, tačiau jo drobėje visuomet išlieka realaus vaizdo pagrindas. Pusiau stilizuotas, beveik siurrealus piešinys stebėtinai įtaigus ir artimas. Todėl E. Žvaigždino tapybos darbai visuomet yra asociatyvūs, siejasi su asmeninėmis patirtimis, neabejotinai – paveikūs.
Parodoje „Šiapus horizonto“ – gimtojo miesto motyvai ir figūratyvūs siluetai funkcionuoja kaip įjautrinti žemėlapiai, kuriuose ne tiek svarbios detalės, kiek santykiai: tarp žmonių, tarp žmogaus ir miesto, tarp miesto ir jūros. Šiapus horizonto sutelkiama tai, ką autorius per gyvenimą pažino, išjautė, kas tapo jam artima ir brangu. Tai erdvė, kurioje jis kuria vizualią autobiografiją, bet kartu, ji lieka atvira interpretacijoms. Kartu tai – ir vieta, kurią galima palikti, bet kurios neįmanoma pamiršti. Miestas, žmonės – asmeninė ir socialinė patirtis, praeities ir dabarties sintezė, tapatybės žymė. Autoriaus kūriniuose tapyba tampa ne vaizdu, o būsenų archyvu — instinktyviu, intymiu, atpažįstamu. Ši paroda nėra retrospektyva, ji – vienas iš proceso – kūrybinės geografijos segmentų, kuris vis dar kintantis, intensyviai plėtojamas, pasiliekant prie savų temų, raiškos, bet kaskart pateikiant ir kažką naujo.
Parodos vieta: Baltoji galerija
Paroda veiks iki 2026 m. sausio 31 d.
Parodos kuratorė: Danguolė Ruškienė
Ernestas Žvaigždinas (g. 1956 m. kovo 13 d., Klaipėdoje), dar vaikystėje pradėjęs domėtis įvairiomis saviraiškos galimybėmis, ilgainiui polinkį į kūrybą pavertė savo profesine veikla. Menininko kūrybos ištakos siejasi su pedagogais P. Gužu ir R. Zdanavičiumi, kurie gana anksti supažindino jį su kūrybinių raišką įvairove ir skiepijo meilę menui. Ilgainiui domėjimasis menu ir tapyba, tapo jo gyvenimo būdu. Šiandien E. Žvaigždino tapyba užima reikšmingą vietą tarp viduriniosios kartos Lietuvos dailininkų. Tapytojas ne tik intensyviai kuria, bet ir aktyviai dalyvauja parodose. Nuo 1981 m. surengė per 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (JAV, Rusijoje, Vokietijoje, Danijoje ir kt.), aktyviai dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse bendrose parodose, meno projektuose. Jo tapyba palankiai vertinama tiek Lietuvos, tiek ir užsienio meno teoretikų. Kūrinių yra įsigiję privatūs kolekcininkai iš Lietuvos ir viso pasaulio (Australijos, JAV, Vokietijos ir kt.). E. Žvaigždinas gyvena ir dirba Klaipėdoje.
