Mamuška... iš tiesų tai išgalvotas žodis.
Filmą „Adamsų šeimynėlė“ mudu su broliu Saša pirmą kartą žiūrėjome 1996 m. (posovietinėje Ukrainoje viskas vėlavo maždaug penkerius metus). Staiga vienoje filmo vietoje grupė amerikiečių aktorių sušneko išgalvota Rytų Europos kalba ir sušoko mamušką – „broliškos meilės šokį“, išmoktą iš pusbrolių kazokų. Visai mūsų šeimai ši filmo dalis pasirodė nepaprastai juokinga, ir nuo tada mudu su broliu mamą pervadinome mamuška.
Dabar man šis žodis asocijuojasi su visomis stipriomis moterimis. Aš pati tapau mamuška – keičiau profesiją, dirbau restoranuose, susilaukiau sūnaus, toliau sunkiai dirbu ir nuolat gaminu valgį.
Mamuška siejasi ne vien su „mes galime tai padaryti“ aspektu, bet ir su istorija bei naujovėmis. Tai kulinarinių tradicijų išsaugojimas ir jų perdavimas šiuolaikiniam pasauliui. O mano gimtinėje Ukrainoje apstu įvairių, nuostabių kulinarijos lobių, ir juos verta branginti.
