Afganistanas, 1952-ieji. Dešimtmetis Abdula ir jo trimetė sesutė Pari su tėvu ir pamote gyvena nedideliame Šadbago kaime. Šeima nuolat kovoja su skurdu ir atšiauriomis žiemomis, o tėvas Saburas vis ieško darbo. Abdulai jo sesutė – tokia pat graži ir miela kaip fėja, kurios vardu ji pavadinta, – atstoja visą pasaulį. Dėl jos berniukas pasirengęs padaryti bet ką – netgi iškeisti savo vienintelę batų porą į povo plunksną Pari kolekcijai.
Vieną dieną vaikai su tėvu iškeliauja į Kabulą. Pari ir Abdula nė nenujaučia, koks likimas jų ten laukia. Sostinėje nutiksiantis įvykis negailestingai sugriaus jų įprastą gyvenimą, bet kartais – kaip toje tėvo pasektoje pasakoje – tenka nupjauti pirštą, kad išgelbėtum ranką.
Keliaudamas per kartas ir žemynus, iš Kabulo į Paryžių, San Fransiską ir Tino salą Graikijoje, autorius išmintingai, įžvalgiai ir jautriai rašo apie mus siejančius ir mūsų gyvenimus kuriančius ryšius. Apie tai, kaip padedame savo artimiesiems, kaip mūsų pasirinkimai nulemia ištisų kartų istoriją ir kaip dažnai mus nustebina tie, kuriuos mylime labiausiai.
Khaledas Hosseinis gimė 1965 m. Kabule, Afganistane. Jis – vyriausias iš penkių vaikų šeimoje. K. Hosseinio motina buvo mokytoja: dėstė farsi kalbą ir istoriją Kabulo mergaičių vidurinėje mokykloje. 1976 m. šeima persikėlė į Paryžių, nes būsimojo rašytojo tėvas buvo paskirtas į diplomatinę tarnybą Afganistano ambasadoje. 1980 m. šeima grįžo į Afganistaną, tačiau ten jau buvo įvykęs kruvinas komunistų perversmas, o šalis užimta sovietų. K. Hosseinio tėvai gavo politinį prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1980 m. jie apsigyveno San Chosė, Kalifornijoje.
K. Hosseinis 1996 m. baigė vidaus ligų rezidentūrą ir medicinos praktika vertėsi daugiau nei dešimt metų. Po romano „Bėgantis paskui aitvarą“ sėkmės gydytojo darbą metė. Šiuo metu yra JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro geros valios pasiuntinys ir per savo labdaros fondą teikia humanitarinę pagalbą Afganistane. Jo romanų visame pasaulyje parduota daugiau nei 55 milijonai egzempliorių.
