Fotografija yra neatsiejama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fenomeno dalis, plečiantį ypatingą aurą, kuri gaubia visą kultinį lietuvių genijaus meną. Tiesa, fotografija nėra pagrindinė kūrėjo raiškos sritis, pasauliui jis visų pirma žinomas kaip dailininkas ir kompozitorius, XX a. pradžioje novatoriškai sintezavęs tapybą ir muziką, pasireiškęs kaip savitos meninės kalbos simbolistas. Čiurlionio fotografijoje taip pat yra ankstyvojo modernizmo estetinių kodų, kuriuos, panašu, nužymėjo ne tikslinga kūrybinė taktika, o savaimingas gebėjimas matyti kitaip ir savo santykį su regimybe išreikšti laisvai.
