Mistiška ir jaudinanti istorija apie draugystę, laiką bei stebuklingą nuotykį, kuri atvers nepaprastas paslaptis ir privers susimąstyti.
Broliui susirgus tymais, Tomą tėvai kelioms vasaros savaitėms išsiunčia pas tetą ir dėdę. Atrodo, jo laukia nuobodžios dienos, bet vidurnaktį seno namo hole berniukas išgirsta, kaip valandas muša didžiulis švytuoklinis laikrodis.
Vienuolika... Dvylika... Trylika?!
Trylika! Tomas tyliai nulipa žemyn ir patenka į nuostabų parką, nors visi tvirtino, kad jokio parko prie namų nėra... Vidurnakčio parke Tomas susidraugauja su Hete bei kitais vaikais ir pasineria į nuotykių ir stebuklų pasaulį. Tik ar tie vaikai tikri? Gal tik šmėklos? O gal pats Tomas tėra vaiduoklis?.. Už viską labiau norėjęs kuo greičiau grįžti namo, dabar jis trokšta amžinai likti nuostabiajame parke.
„Tomo vidurnakčio parkas“ – knyga, kuri augina skaitytoją ir praturtina jo vidinį pasaulį, nesvarbu, ar jam dešimt, ar devyniasdešimt. Rašytoja, pasitelkusi užburiantį nuotykių ir paslapčių kupiną siužetą, kuria filosofiškų tonų ir gyvenimiškos išminties kupiną istoriją apie vaizduotės galią ir tai, kaip laikas mus keičia, kaip mes keičiamės augdami, kokį ryškų pėdsaką mūsų gyvenime palieka vaikystė, kad net ir suaugę norime į ją sugrįžti. Šios pamokos ir iškelti klausimai buvo aktualūs tiek knygos parašymo metu, tiek šiandien. Tokie išliks ir ateityje.
Philippa Pearce (1920–2006) – anglų rašytoja, kurios „Tomo vidurnakčio parkas" yra laikui nepavaldi knyga, kritikų neretai vadinama šedevru. Knyga 1958 m. pelnė svarbiausią Didžiosios Britanijos vaikų ir jaunimo literatūros apdovanojimą – Karnegio (Carnegie) medalį. O 2007 metais kūrinys įrašytas į geriausių šia premija apdovanotų knygų dešimtuką.
