Betė labai mėgo vakarus. Kodėl? Juk akivaizdu – vakarais nutinka kas nors netikėta ir net stebuklinga! Štai kartą Betę aplankė meškutis Kosmo, kuris bijojo tamsos. Ak, kaip Betė panoro, kad Kosmo daugiau jos nebijotų. „Matai, – tarė jam mergaitė, – tamsa mums reikalinga tam... kad matytume šviesą.“
Ir tada juodu į nuostabią kelionę pakvietė pats Mėnulis. Vedini jo siųstos švieselės mergaitė ir meškutis žengė vis gilyn į girią. Ar bent numanote, kokie išbandymai jų laukė?
