Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi
 

Kęstutis Kasparavičius - Lietuvos grafikas, knygų iliustratorius, rašytojas. Puikus dailininkas, žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, Amerikos žemyne bei Azijoje. Jo iliustracijų parodos nuolat vyksta Bolonijos vaikų knygų mugėje, kur 1993 metais jis buvo paskelbtas „Metų iliustratoriumi“.
K. Kasparavičius dirba kaip laisvas dailininkas ir iliustravo virš 50 knygų vaikams. Kai kurios iš jų – Kęstučio ne tik iliustruotos, bet ir parašytos - „Kvailos istorijos“, „Trumpos istorijos“, „Braškių diena“, „Dingęs paveikslas“, „Sodininkas Florencijus“, „Kiškis Morkus Didysis“ ir daugelis kitų.

Meškelionė

meskelioneRudųjų Meškinų šeima ketina aplankyti lokių giminaičius, gyvenančius atokiausiuose Žemės kampeliuose. Jie užsuks pas baltuosius lokius Šiaurės ašigalyje, meškėnus Šiaurės Amerikoje, koalas Australijoje, pandas Kinijoje. Ir tai – dar ne visi, kuriems reikia perduoti Kalėdų Senelio linkėjimus ir dovanas.
„Meškelionė“ – dailininko ir rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus dovana meškinų ir kelionių gerbėjams. Kelionei pasibaigus Meškučiai Angeliukai ir Žvaigždžių Lokiai pakvies išmokti dvi kalėdines daineles.
Knygoje rasite dainelių natas ir QR nuorodas, kur jų paklausyti. Meškelionės skrydį tyrinėkite pasaulio žemėlapyje?

Apie šį bei tą. Trumpos istorijos

apisibeitaUž durų stovėjo dvi keistos būtybės kiaušinio formos galvomis ir žaliais it pelkių pabaisos veidais. Visi daiktai ir gyvūnai, kurie buvo susirinkę paklausyti mano istorijų, bematant dingo. Jie skubiai išsislapstė, lyg būtų kažko smarkiai išsigandę. Kas po lova, kas į spintą, kas dar kur. Tuo tarpu man, kad ir kokios keistos būdamos, šios būtybės pasirodė visai nebaisios ir net kažkur matytos.
Žinoma, matytos! Juk tai - marsiečiai, kuriuos Kęstutis Kasparavičius nupiešė ir aprašė vienoje iš savo trumpų istorijų. Jie - nei daiktai, nei gyvūnai, kaip ir kiaušiniai, kalnas,grybai, sniego senis... Tačiau istorijos apie juosne mažiau nuotaikingos ir stebinančios.

Kaimynė už kampo

kaimyneuzkampoVieną dieną laiptinėje pasklido gandai, kad į butą pirmame aukšte atsikraustė nauja gyventoja.
Tik niekas nežinojo nei iš kur ji atsirado, nei kuo vardu.
Vis dėlto tie, kurie jau spėjo ją pamatyti, vieningai sutarė:
– Ji tiesiog žavinga!
O namų tvarkytoja varlytė Kvaksė pridūrė:
– Ir labai ilga.
Ne veltui sakoma, kad kaimynų nepasirinksi. Tačiau ką daryti, jei esi labai smalsus triušis Rausvanosis, bet neįtikėtinai bijai gyvačių, kurių nei esi girdėjęs, nei regėjęs?.. Sprendimas vienas – susipažinti su naująja kaimyne, kuri vis pradingsta už kampo!?

Šuniškos dienos

suniskosdienosŠuo atsiduso ir tarė sau: – Nebenoriu daugiau būti šunimi. Ir nebūsiu, – po valandėlės jau ryžtingiau pridūrė jis. – Viskas. Nuo šiol būsiu žmogum, – galop apsisprendė Amsius ir nedvejodamas ėmėsi veikti.

Daugiau jokių grandinių, jokio lojimo ir nuobodžiavimo būdoje! Šuniškas Amsiaus gyvenimas nuo šiol pasikeis. Kodėl jis turėtų vargti ir šalti, užuot smagiai leidęs laiką šiltuose namuose? Tegul nuo šios dienos šeimininkas perima kiemsargio pareigas, o Amsius nešios kostiumus, eis į darbą ir valgys bulvių traškučius! Juk žmogiškos pareigos – smagios ir viliojančios, o šeimininkui pakvėpuoti grynu oru tikrai nepakenks. Tik ar apsikeisti gyvenimais taip paprasta? Nepabuvęs kito būdoje – nesužinosi. Au!?

Drebantis riteris

drebantisriterisAnčiukas Antanas pro langą ilgesingai spokso į užtrauktas gražiosios antytės Rudės užuolaidas. Nelengva sužavėti mylimos damos širdį, ypač kai nesi ypatingas gražuolis. Bet štai iš dangaus pradeda leistis baltos snaigės, ateina žiema ir Ančiamiesčio upė pasidengia blizgančiu ledu.
Ei, antytės ir ančiukai, čiupkite pačiūžas ir skubėkit į čiuožyklą! Skubėk ir tu, Antanai, gal tau pasiseks patraukti gražiosios antytės dėmesį. Kas, kad nemoki it vėjas skrieti ledu ir neturi žvilgančių plunksnų, juk svarbiausia ne grožis, o gera ir kilni širdis.

Povandeninė istorija

povandenineistorijaJūroje siautėjant bangoms, darbščioms žuvelėms nėra laiko ilsėtis – tik spėk suktis! Kai audros blaškomas garlaivis užplaukia ant seklumos, reikia čiupti inkarą ir smarkiai trūktelėti. Kai aukštos bangos nuneša tolyn kokią vienišą salą, tenka grąžinti paklydėlę ten, kur jai ir vieta. O kai saulę apgula tamsūs debesys, reikia nedelsiant juos išvaikyti.
Darbo – per akis. Ir nors žuvelės dirba pasišokinėdamos, kartais ir joms norisi pasvajoti apie padorias atostogas kur nors kitoje jūroje. Visa laimė, kad pačiam dugne gyvenantis Aštuonkojis sutinka ištiesti pagalbos... kojas.

Apie gyvūnus. Trumpos istorijos

apiegyvunusAr žinote, kad Kęstučio Kasparavičiaus sukurtų istorijų mėgsta klausytis ne tik vaikai, bet ir daiktai, kurie gyvena dailininko namuose?
Bet kai tą pačią istoriją klausaisi daugybę kartų, ji gali įgristi iki gyvo kaulo. Taip nusprendė Kęstučio batas ir pasiūlė parašyti naują istoriją apie... pūkuotą padarą, kuris moka kniaukti ir nuolat šlaistosi aplink namą.
„Apie gyvūnus. Trumpos istorijos“– tai rinktinė, kurioje sutiksime ne tik kates, šunis, bet ir pelikaną, pingvinus, kurmį ir dar daug kitų Kęstučio Kasparavičiaus draugų iš jo knygų „Kvailos istorijos“, „Trumpos istorijos“ ir „Braškių diena“.
Pamatysite – net toks mažasir lėtas gyvūnėlis kaip sraigė gali būti ne mažiau svarbus už didelį baltąjį lokį!?

Kvailos istorijos

kvailosistorijosK. Kasparavičius tarsi nerūpestingu balsu seka nedidaktines, linksmas istorijas apie daiktus, kartais – apie gyvūnus ar kitokius objektus, kurie atgyja autoriaus piešiniuose ir prabyla tekstuose. Visi jie tampa savitais (neretai ambicingais, o dar dažniau – juokingais) pasakų veikėjais, nors gyvena tarsi įprastą, kasdienišką, jiems skirtą gyvenimą. „Ši knyga ne tiek apie žmonių sudaiktėjimą, kiek apie daiktų sužmogėjimą. Be to, ji nėra įmantri. Joje viskas pradeda aiškėti iš karto, vos tik pradėjus skaityti, o baigiant pasidaro visiškai aišku, kas yra kas. Kartais net paaiškėja, kas dėl dėl visko kaltas“, - K. Kasparavičius.

Apie daiktus. Trumpos istorijos

apiedaiktusNamuose knibždėte knibžda daiktų, ir kiekvieno jų gyvenimas – atskira istorija. Tik pažiūrėkite: puodelis pykstasi su lėkštute (bet visada susitaiko), tualetą valdo karalius Klozetas Pirmasis, valgomojo kėdės lenktyniauja aplink stalą, batai ir šlepetės varžosi dėl šeimininko dėmesio! O kiek dar visko vyksta mums to net nežinant?..

Sapnų katytė

sapnukatyteKažkur labai toli, o gal visai čia pat yra Sapnų šalis. Ją gaubia bekraštis Miego rūkas, parkuose šnabžda Mėlynlapiai medžiai ir teka Niūniuojančios upės. Ten gyvena smalsi Katytė Piksė. „Kodėl mūsų šalyje niekas nesapnuoja?“ – kartą susimąsto ji. Paslaptingas Piksės senelės atsakymas užmena mįslę. Gal kažkur tarp žemės ir dangaus susitinka tie, kurie sapnuoja, ir tie, kurie sapnuojasi?...
Tai pasaka apie nuostabius sapnus, kuriuose mamos moka skraidyti, šunys kepa obuolių pyragus, o katinai kalba.

Mažoji žiema

mazojiziemaVieniems"Mažoji žiema" knygos veikėjams kyla noras paslidinėti per patį vidurvasarį, jazminų
žiedams sningant. Apsivynioti raudonu šaliku ir apskrieti keletą kartų savo
kiemą arba nulipdyti iš žiedlapių sniego senį. Kitiems – norisi skraidyti.
Sunku patikėti, bet skraidyti kartais taip lengva: užsimerki, suvasnoji
sparnais ir... aukštyn! Žinoma, jei kišenėje nešiojiesi bent kiek fantazijos...

Sodininkas Florencijus

sodininkasflorencijusGarsaus lietuvių kūrėjo Kęstučio Kasparavičiaus knyga „Sodininkas Florencijus“ – labai stilingas ir originalus kūrinys vaikams apie mažo meškinų miestelio gyvenimą. Nuostabių rožių augintojas meškinas Florencijus sukuria juodąją rožę, kuri atneša į miestelį vien tik juodas mintis ir liūdesį. Todėl sodinkas, nepasydamas to, kad rožės užsigeidė pati Meška Karalienė, užkasa savo kūrinį giliai po žeme ir taip sugrąžina miesteliui prarastą ramybę ir džiaugsmą.
Čia sutiksite daugiau įdomių ir spalvingų Meškamiesčio gyventojų: meškinus Kepėją, Bitininką su tūkstančiu trim šimtais aštuoniasdešimt septyniomis bitėmis, puošeivą meškutę Dainininkę ir mėlynių mėgėją meškutę Uogautoją. Kaip ir kitos K.Kasparavičiaus knygos vaikams, „Sodininkas Florencijus“ yra paslaptingos nuotaikos, pasižymi painiu siužetu, iki pat atomazgos išlaiko skaitytojo dėmesį.

Braškių diena

braskiudienaDvidešimt trys šio rinkinio istorijos, įvykiai išties keisti, ypač stebina jose veikiantys daiktai ir būtybės, kurias matome bemaž kasdien. Bet Kęstutis Kasparavičius viską pamato kitaip ir kitokius: jo Meškiukas – dailininkas, Paršelis tampa operos solistu, Ežiukas neskiria kairės nuo dešinės, gebenė pasipuošia meduoliais...
Žodžiu, ši paveikslėlių knyga apie tai, kas niekad neįvyko ir greičiausiai neįvyks, bet... tikrai verta buvo visa aprašyti ir nupiešti!