Bibliotekoje yra saugomi iškilių klaipėdiečių asmeniniai bibliotekų fondai. Šiuos fondus sudaro rašytojų J. Šikšnelio, P. Drevinio, dailininko V. Rimkaus, fotografo A. Stubros, mokytojo B. Gaižausko, aktorių A. ir G. Venskūnų, filosofo A. Tytmono, geografo S. Vaitekūno, daktaro R. Š. Andriukaičio, visuomenės veikėjo A. Žalio, dirigento R. Varno, chorvedžio Z. Rinkevičiaus, kompozitoriaus A. Remesos kolekcijos. Reikšmingą vietą užima profesoriaus – kalbininko A. Salio senųjų leidinių kolekcija bei kraštotyrininko B. Aleknavičiaus biblioteka, į kurią įeina Zanavykų fondas. Asmeninių bibliotekų fonde yra virš 7 tūkstančių spaudinių, garso, vaizdo įrašų. Visus juos bibliotekai padovanojo patys autoriai arba jų artimieji.
Asmeninių bibliotekų fondai saugomi bibliotekos saugyklose.

JUOZO ŠIKŠNELIO asmeninė biblioteka

Juozas Šikšnelis (slapyvardis Raidas Dubrė, g. 1950 m. kovo 1 d.) – prozininkas, dramaturgas, skulptorius, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktorius. J. Šikšnelis apdovanotas Klaipėdos apskrities garbės ženklu už reikšmingą indėlį įgyvendinant valstybinę kultūros politiką ir regionui svarbią edukacinę veiklą. Tais pačiais metais jam suteiktas Klaipėdos kultūros magistro titulas ir įteiktas apdovanojimas – XVI a. renesansinis žiedas. Tai pats aukščiausias ir garbingiausias uostamiesčio kultūros ir meno žmonių įvertinimas.
J. Šikšnelio asmeninėje bibliotekoje yra virš 800 grožinės literatūros, istorijos, kultūros, filosofijos ir kitų sričių knygų. Dalis knygų yra rusų, lenkų, anglų kalbomis.

ANTANO SALIO asmeninė biblioteka

Antanas Salys (1902-1972) – lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje. Sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parengė pirmąjį lietuvių kalbos tarmių žemėlapį, vienas iš žurnalo „Gimtoji kalba“ steigėjų ir redaktorių. Svarbiausia jo tyrinėjimo sritis buvo lietuvių kalbos dialektologija. A. Salys dirbo ir istorinės dialektologijos srityje, taip pat buvo eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje.
A. Salio asmeninėje bibliotekoje yra 200 įvairių mokslo šakų profesoriaus sukauptų senų knygų, daugelis su jo pastabomis bei žymėjimais. Į biblioteką A. Salio asmeninės bibliotekos knygos pateko neatsitiktinai. Ryšius su profesoriaus žmona, ponia Sofija Saliene – Floridos lietuvių klubo bibliotekos tvarkytoja, biblioteka užmezgė 1989 metais. S. Salienės pastangomis biblioteka gavo 3 „Lietuvių enciklopedijos“ komplektus, B. Kviklio „Lietuvos bažnyčios“ bei daug kitų vertingų leidinių. A. Salio asmeninėje bibliotekoje yra itin vertinga senųjų leidinių kolekcija, kurioje Sirvydo trijų kalbų žodynas, išleistas 1713 m., „Aušros“ bei „Tėvynės sargo“ komplektai, antikvariniai Motiejaus Valančiaus, Simono Daukanto, Antano ir Jono Juškų raštų leidimai, retų maldaknygių rinkinys.

ALFREDO TYTMONO asmeninė biblioteka

Alfredas Tytmonas (1937-1998) – Lietuvos filosofas. 1978 m. perėjo dirbti į Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakulteto Visuomeninių disciplinų katedrą. Nuo 1984 m. – Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio fakulteto Visuomenės mokslų katedros, nuo 1991 m. – Klaipėdos universiteto Filosofijos katedros docentas. Besidarbuodamas Klaipėdos aukštosiose mokyklose, nuolatos dalyvaudavo įvairiuose vakaruose, viešuose pokalbiuose ir diskusijose. A. Tytmono iniciatyva T. Mano namelis Nidoje tapo naujo tipo kultūriniu centru.
A. Tytmono asmeninėje bibliotekoje yra virš 1230 įvairios tematikos dokumentų lietuvių, rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Seniausia knyga išleista 1874 metais.

BERNARDO ALEKNAVIČIAUS asmeninė biblioteka

Bernardas Aleknavičius (g. 1930 m. rugpjūčio 21 d.) – Lietuvos fotografas, fotožurnalistas, kraštotyrininkas, žurnalistų ir fotomenininkų sąjungų narys, tautodailininkų ir Vydūno draugijų garbės narys. 1989 m. Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ steigimo iniciatorius, tradicijos pirmąją metų dieną paminėti K. Donelaičio gimtadienį puoselėtojas, Klaipėdos Vydūno klubo įkūrėjas. Apdovanojimai: 1990 m. Vinco Kudirkos, 1997 m. Ievos Simonaitytės premijos. 2012 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. 2011 m. B. Aleknavičius tapo Klaipėdos garbės piliečiu.
B. Aleknavičiaus asmeninėje bibliotekoje yra daugiau nei 2000 įvairių mokslo šakų leidinių: kraštotyros, istorijos, fotografijos, kultūros, literatūros mokslo, grožinės literatūros ir kitų knygų. Nemažai knygų apie Mažąją Lietuvą, Klaipėdą, Klaipėdos kraštą, Suvalkiją. Bibliotekoje taip pat saugomas vertingas B. Aleknavičiaus rankraščių archyvas.

ALFONSO ŽALIO asmeninė biblioteka

Alfonsas Žalys (1929-2006) – politinis bei visuomenės veikėjas, Martyno Mažvydo paminklo organizacinio komiteto pirmininkas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus konsultantas. Apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Klaipėdos universiteto Garbės daktaras, Klaipėdos miesto garbės pilietis. A. Žalys su bendražygiais Antrojo pasaulinio karo suniokotą Klaipėdą, pasmerktą likti tarybinio uosto sandėlių miestu, pavertė harmoningu pramonės ir lietuviškos kultūros centru.
A. Žalio asmeninėje bibliotekoje yra apie 80 leidinių, daugiausia grožinės literatūros kūriniai, prisiminimai, leidiniai užsienio kalbomis – rusų, švedų, amerikiečių. Seniausia iš jų – Stendhal romanas „Raudona ir juoda“ (1949 m.).

ALBINO STUBROS asmeninė biblioteka

Albinas Endrius Stubra (1929-2007) – fotožurnalistas, pedagogas, visuomenės veikėjas. Vaikystė ir paauglystė buvo sunki, besisukanti karo verpetuose. Baigęs mokslus, liko dirbti Klaipėdoje, sukūrė šeimą. 1964-1999 m. dirbo laikraščio „Tarybinė Klaipėda“ reporteriu ir fotokorespondentu. Apdovanotas Lietuvos žurnalistų sąjungos premija.
A. Stubros asmeninėje bibliotekoje šiuo metu yra virš 400 įvairios tematikos spaudinių: fotografijos albumai, grožinė literatūra, istorijos, etnografijos knygos, leidiniai apie Klaipėdą.

BENEDIKTO GAIŽAUSKO asmeninė biblioteka

Benediktas Gaižauskas (g. 1928 m. lapkričio 17 d.) – Lietuvos biologijos mokytojas, ekologas. Nuo 1959 m. Klaipėdos K. Donelaičio vidurinės mokyklos biologijos mokytojas. 1978 m. įkūrė pirmąjį mokyklos gamtos apsaugos muziejų. Vieninteliame šalyje mokyklos Gamtos apsaugos muziejuje sukaupta per 5 000 unikalių eksponatų, tiriamojo darbo aprašymų, veikė ekspozicija apie Žemę, jos sandarą, turtus ir ekologinę būklę. 2001 m. apdovanotas LR prezidento Valdo Adamkaus premija už aplinkosauginę veiklą.
B. Gaižausko asmeninėje bibliotekoje yra apie 300 ekologijos, biologijos ir kitų mokslo sričių knygų, grožinės literatūros. Seniausia knyga: Lehrbuch der Zoologie : für höhere Lehranstalten und die Hand des Lehrers, sowie für alle Freunde der Natur / Otto Schmeil. – 18. Aufl. – Leipzig : Verlag von Erwin Nägele, 1906.

PAULIAUS DREVINIO asmeninė biblioteka

Paulius Drevinis (tikroji pavardė Drevinskas, 1919-1990) – pedagogas, poetas. Nuo 1958 m. mokytojavo Klaipėdoje. Nuo 1963 m. Klaipėdos 8-tos vidurinės mokyklos (Nemuno gatvėje), nuo 1971 m. Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
P. Drevinio asmeninėje bibliotekoje yra apie 80 leidinių, didžiąją dalį sudaro grožinė lietuvių autorių literatūra, keletas dailės albumų.

VACLOVO RIMKAUS asmeninė biblioteka

Vaclovas Rimkus (1933-2000) – tautodailininkas, tapytojas. Per savo gyvenimą jis sukūrė daugiau nei 200 aliejinės tapybos bei grafikos darbų. Parodose dalyvavo nuo 1964 m. Surengė 6 autorines parodas. Kūrinius eksponavo 14-oje tautodailės parodų. Nuo 1966 m. buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narys. V. Rimkaus darbuose ne tik nutapytas gyvenimas, bet ir labai subtiliomis priemonėmis perteikta Klaipėdos krašto dvasia.
V. Rimkaus asmeninėje bibliotekoje šiuo metu yra apie 1000 įvairios tematikos spaudinių – grožinė literatūra, etnografijos, istorijos, dailės, filosofijos, kultūros istorijos, aplinkos apsaugos knygos. Bibliotekoje saugoma dalis paveikslų.

STASIO VAITEKŪNO asmeninė biblioteka

Stasys Vaitekūnas (1941-2016) – Lietuvos geografas, akademikas, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas. 1993 m. vasarą išrinktas Klaipėdos universiteto rektoriumi, buvo šiose pareigose dvi kadencijas iki 2002 m. Inicijavo naujų studijų programų, fakultetų ir katedrų kūrimą. 2003-2007 m. Klaipėdos universiteto senato pirmininkas. Nuo 2007 m. Visuotinės lietuvių enciklopedijos Mokslinės redakcinės tarybos narys. Apdovanotas 2007 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
St. Vaitekūno asmeninėje bibliotekoje sukaupta daugiau nei 560 įvairių mokslo šakų dokumentų, keletas disertacijų, dauguma knygų yra su dovanojimo įrašais Klaipėdos universiteto Rektoriui.

ALVIDO REMESOS asmeninė biblioteka

Alvidas Remesa (g. 1951 m. liepos 8 d.) kompozitorius, vargonininkas, pedagogas, pranciškonų pasauliečių ordino narys, Klaipėdos universiteto Muzikologijos instituto įkūrėjas, direktorius, Lietuvos katalikų mokslų akademijos Klaipėdos skyriaus įkūrėjas ir pirmininkas. Šv. Cecilijos draugijos atgaivintojas ir pirmininkas, pasaulio lietuvių kultūrinio religinio žurnalo Lietuvoje „Šv. Pranciškaus varpelis“ vyriausiasis redaktorius ir administratorius (1992-1995), Kretingos pranciškonų vienuolyno bažnyčios vargonininkas, dėstė kunigų seminarijoje (1991-1993). 2001 m. įkūrė Respublikinį muzikos psichoterapijos centrą prie Klaipėdos psichiatrijos ligoninės. 1994-1995 m. Lietuvoje rengė vargonininkų kursus, festivalius ir konferencijas.
A. Remesos asmeninę biblioteką sudaro apie 120 vnt. dokumentų: senovinės užsienio šalių natos, įvairūs rankraščiai ir jų kopijos.

ALGIRDO IR GENOVAITĖS VENSKŪNŲ asmeninė biblioteka

Algirdas Venskūnas (1934-2003) ir Genovaitė Vaitiekaitytė-Venskūnienė (1934-2010) – Lietuvos teatro ir kino aktoriai, nuo 1961 m. vaidino Klaipėdos dramos teatre.
A. ir G. Venskūnų asmeninėje bibliotekoje yra virš 70 grožinės literatūros ir kitų mokslo šakų knygų.

REMIGIJAUS ŠVEDRIO ANDRIUKAIČIO asmeninė biblioteka

Remigijus Švedrys Andriukaitis (1938-2010) gydytojas, žymaus politiko Vytenio Andriukaičio brolis. Nuo 1982 m. pradėjo dirbti Klaipėdos miesto ligoninėje traumatologu priėmimo traumpunkte, o vėliau įgijo rentgenologo specializaciją, įsidarbino Priekulės ligoninėje rentgenologu, iš kur ir išėjo į pensiją. Nuo 1982 m. iki mirties gyveno Klaipėdoje. Buvo politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, Lapteviečių draugijos narys.
R. Švedrio Andriukaičio biblioteką sudaro grožinė literatūra bei mokslo leidiniai lietuvių ir rusų kalbomis. Prieš mirtį jis išreiškė norą padovanoti savo sukauptą literatūrą rusų kalba Klaipėdos apskrities viešajai I. Simonaitytės bibliotekai, kad klaipėdiečiai galėtų naudotis šiomis knygomis, o ypač – Klaipėdos rusakalbiai miestiečiai, nes jiems reikalinga literatūra jų gimtąja kalba. Pats pajutęs literatūros gimtąja kalba stygių, labai gerai suprato ir kitataučių troškimą skaityti literatūrą savo gimtąja kalba.

ROBERTO VARNO asmeninė biblioteka

Robertas Varnas (1930-2015) – choro dirigentas ir pedagogas, daugelio Klaipėdos miesto ir Žemaitijos krašto dainų švenčių bei festivalių organizatorius, meno vadovas ir vyr. dirigentas, respublikinių bei tarptautinių chorų konkursų žiuri pirmininkas bei narys. Nuo 1988 m. Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas, Lietuvos chorų sąjungos Prezidiumo narys ir Lietuvos muzikų draugijos narys, Lietuvos išeivių muzikos archyvo Klaipėdoje įkūrėjas ir kuratorius. 1975 m. dirigentui suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas, LLKC apdovanotas „Aukso paukšte“ Lietuvos chorų maestro nominacija, LR Prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
R. Varno asmeninę biblioteką sudaro apie 800 vnt. dokumentų: spaudiniai (įvairaus žanro knygos, natos), garso/ vaizdo įrašai (CD, DVD, MC, vinilo plokštelės). Dauguma dokumentų su autografais.

ZENONO RINKEVIČIAUS asmeninė biblioteka

Zenonas Rinkevičius (g. 1939 lapkričio 29 d.) – chorvedys, pedagogas, mokslininkas – socialinių mokslų (edukologijos) daktaras. 1975-1979 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Muzikos pedagogikos katedros vedėjas (nuo 1977 m. docentas), kurį laiką dėstė ir choro dirigavimą, vėliau Klaipėdos universiteto Menų fakulteto teorinių disciplinų dėstytojas docentas. Paskelbė per 100 mokslinių, metodinių ir publicistinių straipsnių (iš jų apie 20 chorinio dainavimo ir chorinės kultūros ugdymo klausimais), parašė koncertų ir knygų recenzijų, dalyvavo mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir svetur.
Z. Rinkevičiaus asmeninę biblioteką sudaro apie 550 vnt. dokumentų: spaudiniai (muzikos edukacijos knygos, natos), plokštelės, kai kurios ypač retos tekstūros ir formato.