Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V. (AdM) - organizacija  įkurta 1948 m. Vokietijoje ir vienijanti  1944 m. bei vėliau pasitraukusius iš Klaipėdos krašto gventojus  ir jų palikuonis.

1945 m. Hamburge įvyko pirmasis iš Klaipėdos krašto pasitraukusių klaipėdiškių susirinkimas.  1948 m. įkurta Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V. AdM organizacija siekė palaikyti ryšius su Tėvyne, ypač atsiradus palankioms sąlygoms po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Klaipėdos simboliu tapusios Taravos Anikės skulptūra, atminimo lentos astronomui Argelanderiui ir  Karalienei Luizei, skulptūra „Atsisveikinimas“  –  tai maža dalis gerų iniciatyvų ir pagalbos gimtajam kraštui.

Nuo pat savo įsikūrimo 1948 m. AdM nariai siekė išsaugoti ir surinkti buvusiųjų krašto gyventojų, sukauptą dvasinį turtą. Archyvo pagrindą sudaro vertingi dokumentai siekiantys XIX a. vidurį. Tai daugiausia dokumentai iš privačių kolekcijų, kuriuos sugebėjo išsaugoti itin sunkiomis aplinkybėmis besitraukiant iš Klaipėdos, gyventojai bei jų palikuonys.

Per 63 metus sukauptas archyvas oficialiu pavadinimu „Klaipėdos krašto darbo grupės archyvas“ (AdM archyvas), ne kartą keitė savo buveinę: Hamburgas, Flensburgas, Maincas, Klopenburgas, Oldenburgas, Rasštadtas. Ketėsi ir juo rūpinęsi žmonės: Janzen-Rock, Herbert  Preuss, Georg Grenz, Gerhard Wiloweit, Helmut Berger ir galiausiai Gunter Pietsch padedamas Karin Gogolka ir Werner Boes. Kurį laiką  archyvui vadovavo bei jį savo privačiame name globojo Helmutas Bergeris, Clopenburge. Vėliau archyvas perkeltas į Oldenburgą buvo saugomas spaustuvės patalpose. Archyvas buvo sunkiai arba beveik visai neprieinamas visuomenei – tai ir buvo viena iš priežasčių paskatinusių AdM narius ieškoti tinkamesnio prieglobsčio. Aplinkybės lėmė jog po trumpo AdM delegacijos apsilankymo ir tolesnių derybų buvo nuspręsta - archyvas turi parkeliauti į Klaipėdos apskrities viešąją I. Simonaityės biblioteką. 2011 m. spalio 5 d. įvyko oficialus šio archyvo perdavimas ilgalaikei panaudai.

AdM archyve -apie 1600 knygų,  600 dokumentų segtuvų, kuriuose įvairi informacija apie Klaipėdos krašto kultūrinį, ekonominį gyvenimą apie įvairias vietoves bei gamtą, organizacijas, mokyklas, teatrą, statinius, tiltus, paminklus, visuomenės veikėjus, dailininkus, rašytojus paprastus žmones, žvejus ir t.t.  Segtuvuose įvairių rūšių dokumentai : ir iškarpos iš laikraščių, ir atvirukai, ir skaidrės, ir nuotraukos, afišos ir kt.

Apie 150 įvairių paveikslų originalų ir kopijų, įžymių dailininkų darbų (G. Boese, H. Kallmayer, M. Pechstein) ir galbūt mažiau žinomų dailininkų ( H. Schutze-Lochau, H. Muler-Bodas, S. Petereit ir kt.). Nuotraukų, negatyvų ir skaidrių, filmų, stiklo negatyvų.

Iš retesnių  knygų galima būtų paminėti Liudviko Rėzos verstą Bibliją su jo paties prakalba, išleisa 1816 m., dvi dešimtys XIX a. leistų biblijų, giesmynų, maldaknygių. Klaipėdai aktuali ir vertinga žemėlapių bei Klaipėdos planų  kolekcija. Žemėlapių chronologija labai plati: senieji  Prūsijos žemėlapiai ir Klaipėdos planai siekiantys 1782 metus bei vėlesni. Teko aptikti ir įvairių Klaipėdos krašto vietovių žemėlapių. Ypatinga faksimilė iš Vatikano bibliotekos: 1448 m. žemėlapis, kuriame, manoma, pirmą kartą pažymėtas Memelio miestas. Taip pat didelis netikėtumas – kai kurių Klaipėdos pastatų, pavyzdžiui : buvusios laikraščio „Memeler Dampfboot“ leidyklos pastato brėžiniai su paties Sieberto parašais. Iš smulkiosios poligrafijos – atvirukai, Klaipėdos krašto pinigai, afišos ir t.t.

AdM perdavimo metu bibliotekos direktoriui buvo įteikta ypatinga dovana – Vilio ir Helenės Siebertų sidabrinių vestuvių proga 1920 m. rugsėjo 20 d.  išleistas vienintelis „Memeler Dampfboot“ egzempliorius. Jį perdavė jauniausia W. Sieberto anūkė Karin Gogolka. Bibliotekai taip pat atiteko Klaipėdos mokytojų seminarijos baigimo 1929 m.  pažymėjimas priklausęs Fricui Funkui.

Archyvas ir toliau nuolat pildomas bei tvarkomas.