Iš praeities epochų

Balandžio 17 d. 17 val. bibliotekos Renginių salėje vyko tęstinio projekto „Iš praeities epochų“ koncertas, skirto romantizmo kompozitoriaus Fryderyk Chopin 170-osioms mirimo metinėms paminėti.

Dalyvavo Klaipėdos Jeronimo Kačinsko, Juozo Karoso muzikos mokyklų, Eduardo Balsio menų gimnazijos, Kretingos menų mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Renginį vedė Neda Ūsonytė ir Kajus Žitkus. Projekto organizatorės - Daina Šalvė ir Sonata Dragūnienė

K. Sadauskienė

Balandžio 17 d. 17.30 val. bibliotekos Konferencijų salėje vyko Kristinos Sadauskienės knygos „Klaipėda. Alternatyvus miesto gidas“ pristatymas. 

Autorė knygoje „Klaipėda“ fiksuoja šiandieninio miesto paveikslą, supažindina su nekilnojamu kultūros paveldu, svarbiausiais pastatais ir objektais. Skaitytojams siūlomi miesto tyrinėjimo maršrutai, o tekstuose prabyla daug įvairių sričių ekspertų – nuo architektų iki istorikų, gamtininkų ir jūrinių sričių mokslininkų, kapitonų ir gidų.

Knyga skirta plačiajai visuomenei, visiems keliaujantiems į Klaipėdą ir net jos gyventojams.

Kristina Sadauskienė: „Tikiuosi, kad skaitydami sužinosite naujų dalykų apie Klaipėdą ir pasijusite įkvėpti leistis į asmenines miesto atradimo keliones, fiksuoti savus jo žemėlapius. Kiekvienas miesto gyventojas ar svečias turi susikūręs savitą jo vaizdą, savą žemėlapį. Šis vadovas – taip pat viena iš Klaipėdos pažinimo galimybių, net jei ir susegta iš daugelio balsų."

Knygos autorė yra profesionali gidė, kultūros žurnalistė Kristina Sadauskienė. Ji yra 2016 ir 2017 m. literatūrinio-kultūrinio almanachų „Baltija" sudarytoja (antra po Juozo Šikšnelio) ir 2016 m. reprezentacinės, kultūrinio pobūdžio knygos „Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas" tekstų autorė.

Fotografas – „Kūrėjų sąjungos" narys Paulius Sadauskas.

Pažinimo vakaras

Balandžio 16 d. 18 val. bibliotekos Edukacinėje erdvėje (H. Manto g. 9a)  Lietuvos specialiosios draugijos „Guboja“ Klaipėdos krašto atstovybės meninės raiškos studijos „Klaipėdos guboja“ nariai kvietė susitikti pažinimo vakare.

Renginys nemokamas. 

Balandžio 15 d. Tarptautinės kultūros dienos proga I. Simonaitytės bibliotekoje vyko „Atvirų durų diena“. Kvietėme dalyvauti ekskursijose vaikams bei suaugusiems ir edukacijoje „Popieriaus dirbtuvės su velykinėmis aplikacijomis“.
Renginių metu papasakojome senojo pastato istoriją, pristatėme bibliotekos naujas paslaugas bei kvietėme pasigamint rankų darbo popierių su velykinėmis dekoracijomis.

Visi dalyviai turėjo galimybę įsigyti nemokamą skaitytojo bilietą (reikia turėti su savimi asmens dokumentą).

Anušauskas

Balandžio 15 d. 17 val. bibliotekos Konferencijų salėje vyko Arvydo Anušausko knygos „Užmirštas desantas“ pristatymas.

Daugelis slaptų Šaltojo karo meto operacijų jau užsimirštos, tačiau tai, kas vyko 1949-1956 metais tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsio rajone Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse, Vaito saloje ar Velso Snoudono kalno papėdėje? Kas šiauriau Palangos ar Latvijoje prie Užavos švyturio lipo iš naktimis atplaukusių guminių valčių – MI6 agentai ar laisvės kova tikėję žmonės? Kaip ir kodėl jie tapo užmirštu desantu? Kas ir kaip juos apmokė atpažinti sekimą ir konspiruotis, šifruoti tekstus ir siųsti radiogramas, naudotis slaptaraščiais ir šaudyti iš automatų „Sten“, orientuotis nepažįstamose vietovėse ir naudoti savigynos priemones? Ši istorija plėtojosi ne tik okupuotos Lietuvos pajūryje, Vilniuje ir Kaune. Ji apėmė ir Latviją, Estiją. Jos keliai ėjo per Lenkiją, Švediją, Rytų ir Vakarų Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Dešimtys žmonių buvo į ją įtraukti, ar įsitraukė savo ir ne savo noru. Keliolika iš jų sumokėjo brangiausią kainą – neteko gyvybės. Tačiau, iki šiol mažai žinoma, kokį klastos, dezinformacijos ir melo metodų arsenalą naudojo sovietinė pusė...

Informuojame, kad renginyje gali būti fotografuojama, filmuojama, todėl jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginys nemokamas

Vienuolis

Balandžio 12 d. 17 val. bibliotekos Renginių salėje vyko susitikimas su vienuoliu, rašytoju Kęstučiu Marčiulynu.

Aktorius, režisierius ir žurnalistas Kęstutis Marčiulynas, pirmasis lietuvis, tapęs zen vienuoliu, gavo vardą Bo Haeng Sunim ir daugiau kaip 20 metų gyvena ir praktikuoja įvairiuose Pietų Korėjos vienuolynuose. Didžiausias vienuolio debiutas dvasinės patirties ir išgyvenimų knyga „Laiškai iš Drakono kalnų“ yra išleista ketvirtą kartą, papildyta naujais laiškais. Ši knyga – dvasinė mokykla ieškantiems savojo kelio, depresuojantiems, pavargusiems nuo kasdienybės.

Autoriaus nuoširdus, apnuogintas pasakojimas apie save ir savo kelią sujaudina iki širdies gelmių. Galima pulti į neviltį, bet svarbiausia žmogaus kelyje – pasikelti. Viso to moko ši knyga. Ne vienam ji tapo dvasiniu vadovu. Kiti ją skaito vien todėl, kad sužinotų apie vienuolių kelią ir dvasinę praktiką. „Laiškai iš Drakono kalnų“ - tai knyga, kuri labai įkvepia ir pakelia.

„Meditacija yra darbas su savimi. Tai mėginimas įsižiūrėti į save – kas yra tas, kuris čia sėdi? Kaip išlaisvinti dvasinę intuiciją, kuri mūsų visų yra įgimta? Tą dievišką pradą, aštrų žvilgsnį ir aiškų žingsnį. Kai kiekvienas žingsnis žengiamas be jokios abejonės... Kaip to pasiekti? Yra įvairių technikų – sekti savo kvėpavimą, kalbėti ar giedoti mantras. Viskas tam, kad sukauptum dėmesį į čia ir dabar. Tai tik technika, bet to maža. Todėl ir iškyla pats didžiausias egzistencinis klausimas – „Kas aš?“ Atsakymo į tai nėra. Tik visa apimantis klausimas. Tačiau šio klausimo niekas tau negali primesti – arba tu jį turi šiandien, arba ne. Bet jei ne šiandien, tai turėsi ryt, po metų, o gal prieš mirtį. Anksčiau ar vėliau vis tiek turėsi. Geriau jį užduoti anksčiau..“

Kęstutis Marčiulynas – Bo Haeng Sunim

Su E. Mikulionyte vienuolis yra pastatęs monospektaklį „Auksinė šventykla“, kuriame ir pats vaidina, kiekvienais metais du sykius – pavasarį ir rudenį veda savaitgalines dvasines praktikas KIDO, sutraukiančias gausybę žmonių.

Informuojame, kad renginyje gali būti fotografuojama, filmuojama, todėl jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

 Renginyje buvo vertimas į gestų kalbą

Renginys nemokamas

VMI

Balandžio 11 d. 10-11 val. bibliotekos Interneto skaitykloje, II aukšte, vyko Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teikiamos konsultacijos mokesčių deklaracijos klausimais. Daugiau informacijos
el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. arba tel. 846410345

Konsultacijos nemokamos

Dainų vakaras

Balandžio 9 d. 18 val. bibliotekos Edukacinėje erdvėje (H. Manto g. 9a) vyko dainų vakaras.

Kartu dainuoti senas geras dainas kvietė Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Klaipėdos skyrius.

Renginys nemokamas

Dorė

Balandžio 9 d. 17.30 val. bibliotekos Konferencijų salėje vyko VI-ojo kultūros almanacho „DORĖ“ pristatymas.

Naujausioje „Dorėje“ – dešimt aktualiausių, kultūrinę sąmonę ir atmintį žadinančių temų, reikšmingiausių ir problematiškiausių 2018 m. kultūros įvykių apžvalga ir šių įvykių vertinimas. „Dorė“ kviečia sustoti ir susimąstyti, įsigilinti ir sužinoti. Dar niekada ji nebuvo tokia aktuali!

Leidinys išeina kartą per metus. Nuo 2010 m. yra leidžiamas Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos.

Renginys nemokamas

A. Bučys

Balandžio 8 d. 17 val. bibliotekos Konferencijų salėje vyko Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“ pristatymas.

Kodėl po karaliaus Mindaugo mirties Lietuvos karalystę vadiname kunigaikštyste? Ką viduramžiais reiškė karaliaus ir karalystės titulai? Kaip reikėtų vadinti senosios Lietuvos valdovus ir kodėl mūsų šalies istorikai vengia įvardyti juos karaliais?

Šie klausimai aptariami Algimanto Bučio knygoje apie Lietuvos karalius ir Lietuvos karalystę viduramžiais. Kritiškai vertindamas istoriografiją ir remdamasis šaltiniais, literatūrologas A. Bučys naujausioje savo knygoje „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“ siekia išspręsti Lietuvos karalystės „bylą“.