Gegužės 23 d. 17.45 val. bibliotekos Konferencijų salėje vyko muzikinis spektaklis „Kelionė į ramybę“.

Gyvenimo traukinys... gyvenimo stotelės... – ar sustojame kažkurioje jų, ar visu greičiu lekiame pirmyn? Ateikite, pakeliausime!

Spektaklio kūrėjai ir atlikėjai: Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ atstovybė Klaipėdos krašte

Partneriai: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

Veiklas iš dalies finansuoja: Klaipėdos miesto savivaldybė

Renginys nemokamas

Gegužės 22 d. 17.30 val. bibliotekos Konferencijų salėje buvo pristatyta unikali 2018 metais išleista knyga vaikams - „Užsimerk”, kurią galima skaityti net keturiais pojūčiais: rega, lytėjimu, klausa ir uosle.

Šiai knygai pasakas ir kvapus sukūrė Lietuvos vaikai dalyvavę leidėjos Eglės Jokužytės inicijuotuose socialiniuose projektuose, o iliustravo profesionali menininkė Nomeda Marčėnaitė.

Gegužės 18 d. 16 val. bibliotekos Konferencijų salėje buvo pristatyta Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) kilnojamoji fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti.

Pirmą kartą paroda pristatyta 2016 m., liepos 17 d., minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, vėliau eksponuota įvairių Lietuvos miestų kultūros centruose, švietimo ir mokslo institucijose, muziejuose ir bibliotekose.

Parodoje – dešimties Šveicarijos lietuvių fotografijos, kuriose įamžintas Šveicarijos lietuvių bendruomenės gyvenimas ir veikla, puoselėjant tautinį tapatumą, gimtąją kalbą ir kultūrą, o taip pat - šveicariškos tradicijos ir įspūdingiausi Alpių šalies gamtovaizdžiai. Tai pasakojimas vaizdais apie mažos tautinės bendruomenės nueitą kelią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovyklos susikūrimo iki šių dienų aktyvios lietuvių bendruomenės visuomeninės veiklos atspindžių.

Gegužės 17 d. 15 val. bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje buvo atidaryta „Doros alėja“, skirta Tarptautinei etikos dienai paminėti.

Renginyje dalyvavo: Klaipėdos miesto etikos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Neringa Kasradze,  Klaipėdos miesto mokyklų moksleiviai.

Renginį organizavo Klaipėdos miesto etikos mokytojai.

Renginys nemokamas

Gegužės 15 d. 17.30 val. bibliotekos III a. hole buvo pristatyta paroda SUMGAIT, skirta armėnų žudynių Sumgaite 30-osioms metinėms. Parodos atidaryme dalyvavo Armėnijos ambasadorius.

Organizatorius - Armėnijos Respublikos ambasada Lietuvoje ir Klaipėdos armėnų bendruomenė „Van“.

Paroda bus eksponuojama iki birželio 2 d.

Gegužės 11 d. 17.30 val. bibliotekos Renginių salėje vyko susitikimas su aktoriumi, režisieriumi, vienuoliu, rašytoju (geriausia metų dvasinė knyga „Laiškai iš Drakono kalnų”), aktyviu visuomeniniu veikėju - Kęstučiu Marčiulynu (Bo Haeng Sunim). 

Remdamasis budistine filosofija Kęstutis Marčiulynas knygoje „Laiškai iš Drakono kalnų” rašo apie meilę, švenčių prasmę, depresiją („Bloga situacija – tai pati tikriausia, pati stipriausia energija, jeigu mes ją išnaudojame tinkamai“), tikėjimo svarbą. Ir, žinoma, svarbiausia – apie gyvenimo prasmę, jo tikslą – surasti tai, kodėl mes gyvename šiame pasaulyje, surasti tai ir palikti šią kančių upę pakelta galva iki kito bandymo kitame gyvenime. Knyga „Laiškai iš Drakono kalnų” skirta ne tik tiems, kam įdomus dzenbudizmas, Rytų filosofija. Tai knyga, verčianti susimąstyti apie tai, kaip ir kodėl gyvename, galbūt pakeisti tai ir ieškoti prasmės kasdienybėje. „Gimstame vieni ir mirštame vieni – tai kodėl mes atėjome į šį pasaulį, kas mus tikrai pagimdė? Sudarė tas sąlygas, tą atstumą nuo saulės, kad mes galėtume kažką veikti? Veikti teisingai. Tai labai svarbu...“

Gegužės 11 d. 17 val. bibliotekos Konferencijų salėje vyko teatralizuotas Lidos (Lidijos) Meškaitytės parodos „Vienatvėje su gamta“ pristatymas, kurį atliko Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro suaugusiųjų studijos „Diskutuotina“ narės Gina Meškauskienė ir Akvilė Bialoglovytė. Pristatymo metu buvo pristatytas Mažosios Lietuvos dailininkės L. Meškaitytės gyvenimas ir kūryba.

Lida Meškaitytė (1926–1993) – savamokslė dailininkė, gimusi 1926 m. gruodžio 30 d. Antšvenčių kaime, netoli Smalininkų miestelio. Karo metais tapusi neįgalia (jos kojos buvo sužalotos virstant apgriautai sienai), keletą metų gydėsi. Kiek sustiprėjusi, pabandė save realizuoti dailėje. Kurti pradėjo apie 1947-uosius metus. Po dešimties metų jos darbai jau buvo eksponuojami įvairiose parodose. Jie stebino subtilumu, precizišku atlikimu, spalvų parinkimu, autorės darbštumu ir giliu gamtos pajautimu. Savo kūrybinio meistriškumo viršūnę dailininkė pasiekė 1970–1985 metais. Jos sukurtos akvarelinės miniatiūros – reikšminga XX a. II p. lietuvių tautodailės palikimo dalis.

Gegužės 10 d. 18.00 val. bibliotekos Edukacinėje erdvėje (Herkaus Manto 9a) vyko lietuviškos dainos vakaras su folkloro ansambliu „Spingsulė“.

Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, minėdama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, 2018 metais kviečia į lietuviškos dainos vakarus.
Visus metus antrąjį kiekvieno mėnesio ketvirtadienį dainuokime lietuviškai. 

Lietuviškos dainos vakarus organizuoja: Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos "Guboja" Klaipėdos krašto atstovybė
Partneris: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka


Renginys nemokamas

Gegužės 9 d. 17 val. bibliotekos Renginių salėje vyko Arvydo Juozaičio knygų sutiktuvės ir kūrybos vakaras.

Vakaro metu buvo pristatomos knygos: „Imanuelis Kantas. Amžinybės nebus“ ir „Tėvynės tuštėjimo metas. 2000-2017 m.“. Taip pat vyko pjesės „Imanuelis Kantas. Amžinybės nebus“ ištraukų skaitymai. Režisierius - Domininkas Malajavas, aktorius - Linas Lukošius, vokalas - Martyna Rudelytė.

 

Renginys nemokamas

Gegužės 4 d. 18.30 val. bibliotekos Gerlacho palėpėje visuomenei buvo pristatytas Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro naujai sukurtas dokumentinis filmas „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai.”

Filme Kauno ryšių su Japonija puslapiai verčiami per keturias skirtingas asmenybes prieš Antrąjį pasaulinį karą tapusias tiltais tarp dviejų šalių. Tai – Jukičis Fukudzava, pirmasis japonas, paminėjęs ir aprašęs Kauną savo dienoraštyje, kuomet 1862 m. kartu su 36 japonų misija važiavo pro Lietuvą traukiniu ir čia trumpam išlipo pasivaikščioti. Pirmųjų lietuviškų knygelių apie Japoniją autorius Steponas Kairys 1905 m. buvo sužavėtas nedidelės tolimos valstybės, kuri sugebėjo nugalėti dešimteriopai didesnę Rusiją, ir kuri įkvėpė lietuvių ryžtą siekti savo nepriklausomybės. Net kelis kartus Japoniją aplankęs žurnalistas ir keliautojas Matas Šalčius 1929 m. ryžosi šią šalį iš Kauno pasiekti… motociklu. Ir galiausiai diplomatas Čiunė Sugihara 1940 m. abi tautas sujungė per savo žygdarbį.

Tapkite KLAVB naujienlaiškio prenumeratoriumi